Trumpiausias kelias Namo -114

Andriejaus Lapino valdomas plasnoklis Garlekys atsispyrė nuo Universiteto opservatorijos aikštelės ir lėtais vaiduoklio yriais nuplasnojo virš Bernardinų sodų. Lėtai planeruoja virš aukštų topų, dūmelis iš kamino rūksta. -Rasyt ką darysim? -Reikėtų kaž kur nutūpti. -Bet kur? Apsižvalgęs, neradęs aukštai tinkamos platformos, Garlekį pasodino teniso kortose. - Rasyt, -einam pasižvalgyti po sodą. O, - Matai, čia kaž kas naujo. - Kiaulė... -Einam prie jos, čia daug žmonių susirinkę... Kaž kas bus.
Pamatę ant Žemo kalniuko muzikojančius du pažįstamus Savanorius, Vytautą ir Gražinutę, priėję pasisveikino: -Lai gyvuoja muziką, Maestro…-Būk, sveiks, Prieteliau…-Aaa... -Lapinas... -Jei nemeluoji, būsi mūsų bendražygis…-Va, matai, -ir parodė į priešingoje gatvės pusėje Inter-bolševik-globolistų štabą...
Lapinui nereikėjo daug aiškinti, -šiek tiek žinojo apie įvykius;- jaunas, sportininkas, skautas, - gerai pakaustytas, padoriai išauklėtas katalikas, turėjo sveiką išprotėjusio šelmio-“šposininko“ sindromą, kultūringas, išaugęs dviejų sistemų sankyrtoje, -apsisprendęs į dešinę, -gal kiek linkęs į liberalumą. - tikras laikmečio vaikas, bet ką pamatė, -buvo nustębintas.
Per išdaužytus langus, gerai matėsi kas dedasi nusiaubtame Inter-Globolistų štabe.
Į Samurajaus Gipsio Kamikadzės kvietimą, iškviestas daktaras Antibijotikas Placebas ir jo modelis-rezidentas Justijonas Ichtiandras, gerai ir atsakingai apžiūrėję, išnarintą ir paremtą dviem kuolais plačiai išsižiuojusį pacienta, Inter-globolistų Biesą Frakenšteiną, ėmėsi veiksmų.  Laukti būtų neatsakinga, nes galėjo įvykti neprognozojami procesai, -procesai kurie galėjo baigtis sprogimu. Negalėjo laukti, nes bet kurio momentų galėjo atskristi musių. Ne ne, -žiema, jos miega, o ir šioks toks skersvėjis...
Aprengtas NAS-o skafandru, Justijonas- Ichtiandras pasitikrino ant juosmens sukabintus instrumentus, -svarbiausiai žirklės, - palipėjo kopetėlėmis, įkišo galvą į Bieso nasrus, apsižvalgė, išgirdęs žemai, kaž kur viduriuose keistus garsus, buvo priverstas staigiai sugrįžti...
-Daktare, paduokit vaizdo ir garso zondą, pajunkit deguonies pompą ir nepamirškit įkišti kaištuką į rozete.
- Klausau, Justinai. -Buvau visai pamiršęs.
Zondas, kaip koks smauglys, įsirangė į Bieso Frakenšteino nasrus. Ekrane pasirodė neįprastas naujas pasaulis. Iš Frakenšteino vidurių aiškiai pasimatė, kad jis, - laukiasi. Žiemos pabaigoje, apie Vasario-29 turėtų pasaulį išvysti apie 35- gyvybių. Kol kas daugelis imbrijonų nebuvo pilnai susiformavę, -brendo, - bet apie dešimt jų, matėsi, kad yra labai gyvibingi ir labai aktyvus;-jie ne tik kalbėjosi, bet skelbė savo programas ir garsiai rėkaudami dėstė programas: -Už Lietuva, Vyrai.... -Moterys, -Jūs gyvatės, -Naikinat savo vaikus, -rėkė vienas... - Leisim tuoktis... - Atidarysim žalią šviesą... - Visi lygus... -Gyvybė kiekvieno asmeninis reikalas, - porino kelios feministės.. -Tapšnoju... -Tapšnoju.. -Aš nekaltas.. -Tapšnoju, -. skelbė trečias, -Šimtas dienų... -Šimtas naktų... ir mes Rojuje, -pranašystes skelbė ketvirtas... -Varšava... -Varšava... -gelbėki mus... - Rasėjaaa... - Rasėjaaa... -Spasai... /gelbėki mus/ visų garsiausiai, - Lietuva... -. Europa.... -Klausykis... -Mes drąsūs.... -Mes drąsūs... -Išgirsk mus, Lietuva, -Išgirsk, Čikaga.... stūgavo septintas. Trys ambrijonai buvo santūresni, -nerėkavo, -daugiau klausėsi, nujautė, kad papuolį į pačių sukurtą „balaganą“, -jie nekreipė didesnio dėmesio ir tyliai, racionaliau svarstė. Gudrūs, - su patyrimu.... Neveltui praleido 25 metus vienoje valtelėje, nors irklavo į skirtingas puses, bet, - rezultatais negalėjo pasigirti. –Na, negalima sakyti, kad nebuvo, -bet tai buvo Žietuvos žmonių pasirinkimas ir kitaip negalėjo, o ir patys išžvelgė naudos sau. Sveikas protas vertė juos rimčiau žiūrėti į susiklosčiusią krizinę situaciją ir nors nebuvo dideli sąjungininkai, didelės meilės vienas kitam nejautė, bet, - reikėjo rinktis mažesnį blogį, - kitaip gali būti nušluoti iš „žemėlapio“. - Lietuvos žmonių kantrybė beribė, bet yra ir kantrybei riba, - atėjus rūstybės valandai gali atsitikti didelė bėda. Tauta nepamiršta skriaudų. Pasaulinės krizės metu reformos reikalingos, bet kodėl reikia piktnaudžiauti Tautos kantrybę Naktinėmis reformomis? –Ar ne būtų geriau? -Gerai paaiškinkit, ir Ji, Tauta, supras. Tauta nekvaila, -supras, - ir atleis, jei ne viskas pavyko. Nepavyko, -paaiškinkit ir... -Atsiprašyit... Jie, naujai ateinantys, tai suprato. Neužtenka pažadų: -nuo Saulėtekio iki Saulėlydžio ir... gyventi Tamsoje. Jie suprato, kad Vasario -29 Saulėtekio gali ir nesulaukti. Samurajus Gipsis-Kamikadzė mato ir girdi iš ekrano. Su kai kuriais teiginiais jis sutinka, bet ar reikia taip garsiai rėkauti. Ateis laikas, -ramiai, argumentuotai aptarkit su specialistais, suraskit geriausią sprendimą, pasitarkit su Tauta ir... -Valio... Bet ne, -rėkauja, - dar negimę...
Taip, - ekrane matomi vaizdai, eksprontų buvo apdoroti Paraleliniame Generaliniame štabe ir parodyti Lietuvos gyventojams ęsantiems namuose; -ištuštėjusiuose miesteliuose, kaimuose, vienkėmių bakūžėse, - parodyti Lietuvos Savanoriams ęsantiems prie kiaulės Ice-Mice Kilbasės ir gausiai susirinkusiems nuo Katedros aikšties Gedimino prospekte atvykusiems svečiams iš Vidurio Europos valstybių, - iki pat Parlamento, -parodyti užsienio ambasadoriams.
-Daktare... -Ką daryti? -užklausė Justijonas Ichtiandras.
- Chirurginė operacija, Justijonai... -Operacija... Kito kelio nėra, -atsakė daktaras Antibijotikas Placebas. –Šiuo atvėjų vaistų nėra... -Nei mikstūro, nei antibijotikai, net placebas nepadės... -Ruoškis Justijonai nerti į „gelmes“ ir padaryti viską kas įmanoma, bet, -pradžioje pabandom be nuskausminamųjų, su pačiom moderniausiom technologijom...
Zondas buvo paskutinis Lietuvos mokslininkų išradimas, bet dar neužpatentuotas plačiojoje rinkoje. Šiandieną buvo tinkama proga jį, ekstremaliomis sąlygomis, išbandyti. Naglis Džiulijus, audros nepranašavo, -na, - gaaal vakariniame Lituvos pakraštyje pasiaus kelėtą mėnesių Vario audros, bet juos nepakenks, bet greičiau padės, - pusiau lūpų, - nei tai juokais, į rankovę, -chi-chi, nei rimtai prasitarė, kad planetos; Jupiteris, Marsas, Saulė ir Mėnulis yra palankus Žemėję pateikti ir išbandyti naujus, netikėtus atradimus, ypatingai sėkmingi bus ekspermentai su žmogaus genomą. Visais amžiais išminčiai, ir alchemikai, šio, Planetų parado laikotarpyje, bandė iš nieko išgauti auksą, - nepavyko, -Demonai nesnaudė, -taip pat bandė, -taip pat nepavyko, - pavyko tik iš žmonijos kančių ir kraujo susikrauti didžiulius turtus, ir... -Marias Ašarų. Kaip bebūtų, Naglio pranašystės įkvėpė Lietuvą ir Paralelinį Lietuvos Generalinį štabą. Ateis laikas ir Lietuvos pasirinktas kelias bus įvertintas aukščiausias balais. Šį žinia įkvėpė Daktarą Antibijotiką Placebą, įkvėpė visus, šiomis dienomis, čia, ęsančius Lietuvos Širdyje, -Vilniuje. Samurajus Gipsis įkvėptas nebuvo, o ir nereikėjo jo įkviepti, nes jis žinojo, kad tai yra  jo paties ir Rašyk. lt bendražygių sukurto plano baigiamasis etapas, -patvirtintas Generalinio štabo, ir dėl sėkmės nei kiek neabejojo. Daktaras pažvelgė į Samurajų Gipsį, šyptelėjo ir pagalvojo: „ Jei kas, -atsakysi Tu, Samurajau“, -pagalvojo žinodamas, kad viskas pavyks. -Taigis... -Nesišaipyk, Daktare... -Pavyks. –Taigis... Atsakydamas Daktarui Samurajus šyptelėjo... -Tikrai pavyks... -Tu, Daktare, turi sveiko humoro jausmą. -Žinai, kad Lietuvoje nepavykdavo kartais, bet šiandianą, yra ne tas atvėjis. -Apsžvalgyk... - Niekas neabejoja, kad sveikas protas dar ne visus apleido, - mūsų daug... -Na, -daleiskim nepavyks, -tokiu atvju visos partinės sektos būs nušluotos nuo Arenosa, - Karnavalas baigėsi... ir Paralelinis Generalinis štabas Aukščiausiojo Kūrėjo akivaidoje, su Aušros Vartų Dievo Motinos Marijos palaiminimu, suformuos Nauja, be sektų,  prfesionalų Parlamentą ir Vyriausybę, kuri ne ekspermentuos su Tauta, ir nežarstys nepamatuotus pažadus, o pasakys: - Mes būsim laimingi tada, kai Jūs, Mielieji Lietuvos žmonės, būsit laimingi, -Dirbkim, kurkim, mylėkim Save ir Visus, -Mylėkim ir branginkim vienas kitą ir Gyvenimą ... -Būkim visi atsakingi už Savo Vaikų ateitį, Savo Valstybę Lietuvą ir Pasaulį... Kito kelio grįžti į Namus nėra. Kito kelio susigrąžinti, po Pasaulį išsibarščiusius mūsų vaikus, -nėra. Nėra ir nebus...
      Visi išgirdo nuo Žemo kalniuko skambantį Baltą pianiną:
                                  -Baltas pianinas nuskraidins,
                                  -Žodžius nebaigtos dainos,
                                  -Nieks Tavęs jau neužgaus,
                                  -Ir per Širdį, niekas neužduos....