Trumpiausias kelias Namo -112

Samurajus -Gipsis padėkojo Zeniui-Apuokui: -Puikiai susigrojom, Maestro... -Galim tęsti toliau, -Aš vedu balsu, o Tu man „bosine“ pritark, ir žvilgtelėjo į sėdintį už marmurinio stalo Biesą Frakenšteiną, - Inter Globolist bolševikų vietininką Lietuvoje. - Kaip kalbėsim, Biese-Fankeišteine, -žodžiu ar pagal muziką? -paklausė Gipsis Samurajus. Šis tylėjo, norėjo kažką sakyti, bet, - nesigavo, -mykčiojo nesuprantomus žodžius, sklido kažkokie žodžiai iš Rytų folkloro... Po pauzės, - isteriškai, bet aiškiai pasakė, -matomai  pajautė galą: - Kas ir kodėl mane pažadino-? Dnevalnai Žėnią? -Kas mane trukdo, -Prisipažinkit, - kitaip bus labai labai blogai. Gipsis -Samurajus pagalvojo tik akimirką ir atsakė: -Blogiau ne bus... Blogiau negali būti..., ir mus negąsdink... - Geriau pasiklausyk: -Drin-drin-drin, -Drindi-dindi-rin... Samurajus suvirpino keletą akordų, o Zenonas –Apuokas bas-gitara:
                          -Globolisto daina sudainuota,
                          -Kailinius keičia senus,
                          -Bet minties jis negali pavyti, -
                          - Ji kaip Mėlyna paukštė skraidys.
Už lango stovėjęs Konstantinas su draugais-bardais, pagavo mintį ir prisijungė prie naujai gimusių  bardų dueto. Nedos fleitos garsai tyliai papildė gitaras. Tylūs fleitos garsai sklido ne tik po Bernardinų sodą, bet skverbėsi į kiekvieno Širdį, -esančius, šią akimirką, ne tik Vilniaus mieste, bet sklido Inter-bangomis- tolyn, per Lietuvą į Europą, -į Pasulį: -Teeen už debesųųųų, -Plačiais sparnais skrenduuuu, -Erelio brolis aš esuuu.... Bieso Frankeišteino pilkas veidas ėmė įgauti vaivorykštės spalvas: nuo pilko ėmė raudonuoti, mėlynuoti, žaliuoti, geltonuoti, -pagaliau įgavo vaško spalvą...
                            -Sėdi už stalo Globolisto galva,
                            -Rankomis smakrą parėmęs,
                              -Tiek metų blizgėjo vaškinė kakta,
                            - Kol galvą padengė  pelėsiai. /Blizgėjo kol atėjo Žmogus... /
Biesas Frankeištenas šiek tiek kilsteljo, -pajautė po savimi virpulius ir suriaumojo, -Liaukitės- Liaukitės, o jei ne.... - tuoj pranešiu savo Šefui Kybenui Penui... Pagriebė telefono ragelį ir gomurinių balsu, - Rytinių slavu kalba suriaumojo: - Alio... -Alio .. -Alio... -Kto na provodė,? -Jeriomkin? –U nas bėda.. /- Kas prie laido? –Jerioma? -Pas mus bėda/- suinkštė jis. Niekas jam neatsakė, o Biesas Frakenšteinas vis rėkė ir rėkė: -Liaukitės... - Alio... -Alio... -Alio. Ko daugiau rėkė, tuo labiau žiojosi jo nasrai. Fleitos garsai kilo aukštyn ir platyn: -Erelio brolis aš esuuu... Kylant aukščiausiai gaidai, neiprastas duetas toliau traukė:
                              - Baimę jaučia vaškinė kakta,
                              - Akyse sužibo „velniukai“
                              - Naktyje suriaumojo, ir ...
                              -Pražiota burną, -aja-jai, - sustingo...
                              -Žandikaulis liko atvėpęs... -/išnarintas/
Samurajus -Gipsis širdimi pajautė, kad žandikaulis nebeatsistatys ir negrįš į pirmykčią padėtį, -toliau su Zenonu Apuoku padarę pergroimą, - atidžiai apžiūrinėjo Bieso Frakenšteino, - Bolševiko Itrer-globolisto, Vidurio Europos regiono vietininko Lietuvoje dantis. Dantys buvo tikrai yspūdingi, - keturiomis eilėmis, ir visi auksiniai... Įsitikinęs, kad šis padaras, ęsamuoju laikų, nebekelia pavojaus, nusprendė užbaigti pirmąją nukenksminimo - likvidavimo operacijos  „Gips“etapą. Operatyviai  perdavė Lietuvos Generalinio štabo siunčiamą žinią, per atsakingus, įgaliotus asmenis, visiems esantiems čia Bernardinų sode, -ne tik Vilniuje, -  Lietuvos partizananams- savanoriams, bet ir Europai, - visam Pasuliui per jubilieinį SNO Viršūnių susitikimą:
                                    -Baimę jaučia vaškinė kakta,
                                    -Iš Piktybių pasaulio atėjęs,
                                    - Tūno Kaukė, - žemaičio-Žmogaus numesta,
                                    Ant griuvėsių, -ant Žemės sumintos.
Drin-drin, -drin-drin,... Du Gitaristai, išdidžiai atsistojo nugalėtojų pozoje: - Jieeeeee, - sušuko Pergalės šūkį, padarė trankų pergroimą, -užbaigė:
                                    -Vejziek, Pasauli... -Guli Kaukė Žmogaus numesta,
                                      Ant dirvožemio tako suminto.
  -Ant vienintėlio likusio lango aprasojusio stiklo Samurajus pakartojo, -pirštu užrašė;
                              -Gu-li  kau -kė  žmo-gaus nu-mes-ta,
                              -Ant  dir-vo-že-mio  ta-ko  su-min-to....

Muzikantai priėjo prie išdužusio lango, nusilenkdami padėkojo Bardams Konstantinui, Nedai ir draugams, Nusilenkė Lietuvai ir Pasauliui. Samurajus -Gipsis, priėjo prie marmurinio stalo, Samurajaus kalaviju pakuteno;-Kut-kut-kut, - Bieso- Frakenšteino šnerves. Šis bandė nusičiaudėti, bet išnarintas apatinis žandikaulis trukdė, - neatsistatė, -liko atvėpęs. Žalvarinės akys degė ugnimi, bet buvo bejiegės ką nors padaryti. Kol šis nenaudelis-siaubūnas nenugrimzdo į komą, Gipsis sušuko: - Pakvieskit Daktarą....
          Jaunasis kino –operatorius Vytautas, išjungė ekraną, - stojo mirtina tyla... Po pauzės, Daugiatautis Lietuvos Savanorių Pimasis ir Antrasis Užsienio labdaringas Maltos ordino Samariečių legionai, ėmė skanduoti: -Valioooo Samurajui, Valiooooo Lietuvai...
      Pirmasis Lietuvos Samurajus Gipsis –Kamikadzė atsistojęs ant palangės, iškėlė –užtemdyto, kraujojančioje menesėnoje, bliksintį ašmenimis Smurajaus kalaviją, antra ranka visus ramino: - Ne ne, -Tai Jūs esate jiega kuri pakeis Pasiulį, -Tai Jūs, Mielėji, Samariečiai, -Jūs,  Lietuvos Karžygiai –Lietuvos partizanai ir Rašyk. lt. Riteriai, pakeisit Lietuvą, -Pakeisit taip, kad visiems būtų gerą gyventi ir būtumę visi  laimingi....
    Samurajus, šiek tiek susijaudinęs, nulipo nuo palangės ir kreipėsi į Daktarą Antibijotiką-Placebą: -Ką paskysi Daktare? -Ar matei mūsų kaltę?  Šis, šiek tiek suglumęs, atsakė: -Jūsų kaltės nepastebėjau, bet.... Bet negaiškim... -Laikas brangus... -Rek užbaigti reikalus su nelaimėliu Biesu Frakenšteinu, -juk negai šis padaras taip kankintis. - Rek vieną kartą jį „užraukt“. ir visiems laikams, juo atsikratyti... Kaip atsikratyti juo, jis nežinojo... Kaip Daktaras, - jis žinojo, -kaip sulesti padidintą dozę kalio, - niekam neaiškinant, padryti tai, dėl ko nesutariama aukščiausiuose valdžios ešalonuose, bet pasitaiko, ir yra daroma.
        -Daktare.... -Tu pritari? - Aš taip laukiau Konciliumo pritarimo...... Imkimės nedelsiant, -kol nepersigalvojot, -likvidacijai.... -Tu, -Sūnau, operatoriau Vytautai, skubiai įjunk kamerą ir fiksuok viską kas vyksta šią Kruvinojo Menulio naktį. –Jei pradėjai, tai ir baiki.... -Atlik pareigą Tėvynei iki galo, Sūnau Vytautai .... -Tai bus geriausias tavo, -XXI amžiaus reportažas... Amžiaus reportažas...
          Daktaro Antibijotiko-Placebo modelis ir partneris Justijonas-Ichtiandras nesnaudė, -jau buvo pasiruošęs aukuotis. Žvelgė pro skafandro stiklą ir laukė Daktaro nurodymus.  Prie Bieso Frakenšteino teko pastatyti kopetėles ir pražiotus nasrus užfiksuoti keliais nusmailintais kuolais. Samurajus Gipsis jų per trejetą metų buvo prikaupęs nemažai. Jo bendražygiai iš Rašyk. lt buvo primėtę pilną rėtuvę. Medicinos mokslų reabelituotas operatorius Justijonas-Ichtiandras kopetėlėmis palipėjo ant marmurinio stalo, ant kaktos pajungė prožektorių, patikrino aplink juosmenį kybančius įnstrumentus, -svarbiausiai žirkles, ir panardino galvą į pražiotus Bieso-Frankeišteno nasrus. Pasižvalgęs po vidurius  ištraukė galvą.... -atdadarė grūdinto stiklo gaubtą ir pridusęs sušuko: - Pajunkit deguonį ir garso-vaizdo vamzdelį...
    -O, Dieve.... -Buvau visai pamiršęs, -kaltai atsakė Daktaras Placebas Justijonui ... ir pajungė deguonės ir garso vaizdo kolonėles.... dujų nuleidimo vamzdelio nereikėjo, nes skafandras buvo sukomplektuotas pagal visus pasaulinius W standartus... 


-