improvizacija

Eilės iš seniau..


Problemos, amžinos kaip temos
meilė, mokslas, menas; atrodo viskas kas
geriausiai tai iš „m“ raidės, abėcėlės karalienė,
net viena stovėdama yra prasminga, mmmm,
prisimink malonią dieną, įvykį ar žmogų
ir suprasi ką turėjau omeny...


Kada žmogus geriausiai jaučiasi,
lyg pas poną dievą užanty?
Muzika ir šokio judesys, įdomus draugų pašnekesys,
mylimosios žvilgsnis, dėmesys, nebūk kvailys!
už sudužusią širdį nieks neatsakys, teks
pačiam žaizdas laižytis


Kodėl amžinai vyrai turi vytis kaip šunyčiai?
Nusileisk silpnajai lyčiai vieną kartą ir pasigailėsi,
už tave parinks gyvenimo kryptį, jei bandysi
prieštarauti - paliks, tai štai koks prakeiktas
nuodėmių ratas, Dante, jei pamatytum tu
lietuvaitę, jauną ir gražią, įsimylėtum, išskristum į
padangę, ar bent jau taip sakoma; asmeniškai
jaučiuosi kaip Ikaras, tik atsiranda sparnai, pasiruošiu
skrydžiui, o tada negailestingi kaip saulė žodžiai
pasmerkia kristi...


Ta pati istorija kartojasi nežinau kelintą sykį, juk
taip neturi būti, vien pagalvojus apie
sušiktus santykius, pykina, nors kita vertus, tai
patirtis, pasižadėjau sau daugiau neįkliūti į spąstus,
nes moterys yra ne kas kita kaip spąstai,
papulsi - sužeis, išvengsi - trumpam, anksčiau ar vėliau,
stipriau ar silpniau, linksmiau ar liūdniau pasibaigs
manoji istorija