Trumpiausias kelias Namo -108

Gatvės muzikantui-Šturmanui Geležėlei nėra kada atsipalaiduoti. Jis kaip Zuikis -Pleiboj, -kraipo ausimis ir gaudo garsus sklindančius iš toliau, - už Bernardinų sodo ribų. Labai sudetinga procedūra, -prslopinti čia pat sklindančius garsus ir išgirsti iš toliau, už sodo kylančius garsus;-problema. Pagaliau išgirdo, -aiškiai girdėjos varinio būgno-Tempano ritmingi garsai, -suprato, kad visi likę Antakalnio-Žirmūnų žiede, Maltos ordino -Samariečių piligrimai yra suskaičiuoti, surikiuoti ir pagal žygio maršą yra išstumti iš Antakalnio -Žirmūnų žiedo. -Ženkteee, - marš iš žiedo ir keliaukit sau. -Netrukdykit judėjimui... -Atkeliauja savanoriai čičenai iš Pabradės, - tarė vyresnysis kelių patrulinės tarnybos pareigūnas, atsargos grandinis Visvald Račkovskij.
Ką padarysi, -Išžygiavo tiesiuoju keliu, paskui Avangardą, giedodami ir dainuodami apie Viniaus grąžų kraštą, apie nustabius, nuoširdžius, Vilnijos žmones: -Vilniaus mieste aukšti bromai, -Gatvės brukavotos, -Čia gyvena geri žmonės, - Žandais maliavotais... Ej-ej-ej, -Čia vaikinai labai šaunūs, -Rankovėm raitytom, - O merginos, geltonkasės, -Žandais padažytais... -jie-jie-jie... - Žemė dreba, aimanuoja, -Dreba miesto mūrai, - Čia žingsniuoja lietuvaičiai, - Grįžę iš klajonių.... -Valioooooo.... .
Šturmanas girdi ir žino, kad neužilgo į Bernardinų sodo vartus pasibels antrasis Maltos ordino legionas, bet jiems belstis nebereikės, nes vartai yra palikti atviri visiems atvykstantiems geros valios žmonėms. Netikėtai žygio maršą nustelbė Gelbėimo tarnybų sirenų garsai. Į 112 šauksmus, buvo sureaguota operatyviai. Na, -buvo kliūčių, -kelyje sutrukdė nei tai zuikis, nei tai briedis. - bet kam nepasitaiko? Visų žvilgsniai nukrypo į priešingą nuo kiaulės Ices -Mices-Kilbasos pusę, - į Barboros Radvilaitės gatvę.
Suspiegė stabdžiai, -skubios pagalbos ekipžažų mašinos sustojo tiksliai pagal Inter- social-globolistų štabą. Štabo langai buvo išbyrėję, ir pastatas atrodė kaip po didelės šalnos ar speigo: -be langų, lengvai apšarmojęs. Apklausus pašalaičių, - sprogimo niekas negirdėjo, gaisro nebuvo, dūmai nerūko. Ant palangės stovėjo žmogus, -jis kalbėjosi su trim jaunuoliais gitaristais ir viena dama fleitininke. Gaisro nebuvo, todėl gaisrininkai žarnų netampė, tik apžiūrinėjo įvykio vietą ir klausinėjo kas skambino 112. Policijos nesimatė. Tiksliau, -viešosios policijos patruliai buvo neprileisti. Juos užblokavo specialus, pirmojo Lietuvos Šerifo Komisaro Pasagėlės specialios paskirties burys „ Aitvaras“. Jie viską stebėjo iš mandagaus nuotolio ir nesikišo, rankose laikė paruoštas „martiras“ ir buvo pasiruošę bet kokiems netikėtumams. Iš reanimobilio iššokę daktaras Antibijotikas-Placebas ir sanitaras Anuodija-Justijonas buvo staigesni, -pribėgę prie vienintelio, stovinčio ant palangės, su muzikantais kalbančiu žmogumi:
-Kas? -Kur? -Kaip? - Paklausė daktaras Antibijotikas-Placebas ir susižvalgęs su sanitarų Anuodija-Justijonu, pamatė nusiaubtą štabą. Salės gilumoje, kaip kokiame prezidiume, už didelio marmurinio stalo sėdėjo keistas padaras. -O varge... Kas tave taip sudarkė? Pamatė sėdintį, apšarmojusį, nei tai žmogų nei tai pabaisą. Pagal siluetą būtų žmogus, primenantis vieną iš globolaus socializmo teoretikų Karlą Maksą ar Fredi-Engelmaną. bet pagal formą, -tikras Biesas. Tikra plačiai išsižiuojęs Frekenšteinas su barzda
Ant palangės, su samurajaus kalaviju rankoje, stovėjęs žmogus, -mandagiai prisistatė:
-Esu Untis Gipsis, pirmasis Lietuvos Samurajus- Kamikadzė. Samurajaus kalaviją iškėlė aukštyn, nukirto kelis fikuso lapus- trukdė pokalbiui, ir Samurajų papročių padarė prieš savę pagarbius aštunkės judesius; čiki-čiki.... Tai reiškė, kad nepasiduosiu. Atlikęs apeigą, reveransu nusilenkė daktarui Antibijotikui-Placebui, parodė į plačiai prasižiuojusį, išnarintu apatiniu žandikaulių, nelaimingą padarą. - Rek, Daktare, jį apžiūrėt. Daktaras buvo nejuokais išgąsdintas. Pamatęs iškeltą kalaviją, bandė prisidengti galvą alkūnę, bet pamatęs, kad žmogus ant palangės yra ne agresorius, nusiramino ir paklausė:
-Ar rek atrakint žandikaulį? -paklausė daktaras ir pažvelgė į sanitarą Anuodiją-Justijoną, jau pasiruošusi su skafandru, pasiaukoti Lietuvos ir viso civilizuoto pasaulio labui, -atlikti žygdarbį. Dėl suprantamų priežasčių, pokalbis vyko tarmiškai, -suprantamai lietuviams ir žemaičiams dounininkus ir dūnininkams.
-Daktare, - Rek neatrarakint, o apveiziet, nustatyt deagnuozę, dar labiau surakint ir išgabent iš čia, -iš Lietuvos, visam laikui pas Petrapilio chirurgą . -Apžiūrėję ir nustatę deagnuozę, -pasiųsim jį pas Kibeną Peną...
. Pasigirdo, tolimi, sunkiojo „Apač“ tipo konteineria-kopterio motorų garsai.
-Tikriausiai vyksta manevrai, tyliai tarė Daktaras Antibijotikas. - Išvakarėse per Tele-forumą girdėjau, - Rita pranešė apie didelius manevrus, -E... numojo ranka daktaras, -ir toliau kamantinėjo Unti Dipsį -Kamikadzę. Daktaras nenurimo. Jam kilo daug klausimų; jis savo mediko praktikoje pirmą kartą atsidūrė tokioje situacija. Tai ką jis pamatė, sukėlė siaubą.
-Gerb. Unti -Kamikadzė, pirmiausiai kviečiam policiją, ekspertus, tu paaiškinsi kaip čia viskas buvo, ir dėl viso pikto išsitraukė iš kuprinės ilgus baltus marškinius su neįprastai ilgom rankovėm.
-Galiu paaiškinti, Daktare, bet nei jūs, nei policija nesuprasit. - Geriau parodysiu. Na, - visko negaliu parodyti. Negaliu parodyti, nes tai dabar nuo manęs nebepriklauso. Kalaviju parodė į surinktas buvusio jo gipsinio sarkofago duženas. -Sarkofago nešikai Lietuvos galiūnai Židrūnas, du Vyšniukai ir Vydas Blekas buvo surinkę duženas ir sustatę į daiktą, panašų į Ramzio-III sarkofagą. Stipriai suvaržytas sorkofagas stovėjo kaip naujas. Iš jo, kaip iš pirties, kilo garai. Skulptoriaus Stanislovo Kuzmos pastangomis, -ką tik supilto gipso skiedinio, įkaitę garai turėtu neužilgo išsisklaidyti. - Po valandos, antros bus atlieta mano asmens kopija. Pavejziesi kaip atrodžiau prieš atsirandan man čia, -šiame Inter-bolševik-socialist-globolistų štabo Širšių lizdelyje.. -Kitaip nepatikėsit... -Kitaip nemokėsiu paaškinti, Daktare.. -O kam tau rek žinoti ir tikieti, Daktare, kaip ten buvo? -Tavo reikals apžiūrėti ar šis padaras yra dar gyvs, ar nebgyvs, ir nustatyti deagnozę. Daktaras neatitraukė žvilgsnio nuo garus spiaudančio gipsinio „sarkofago“.
_-E, - nekreipkit dėmesio, Daktare, - čia skulptorius Stanislovas sumanė atlieti pirmojo Lietuvosa samurajaus-Kamikadzės atvaizdą. -Sakė gal ateityje pravers. -Ant Žaliojo tilto skulptūros byra, gal reks pakeisi kuo nors naujesniu. - Juokauju, Daktare. - Man atrodo, ant Žalijo tilto skulptūroms subyrėjus, - jų vietoje tiktų pastatyti keturių Mūzų, ar Antikos išminčių ar filosofų skulptūras. -Gerai, Daktare, palikim šią mislę spręsti kitiems, išmintingesniems už mus. Dipsis-Kamikadzė nutilo ir pažvelgė į Barboros Radvilaitės gatvę. Pamatė, -skersai, nuo muzikuojančių, ant Žemo kalniuko, savanorių Vytauto ir Gražinutės pusės su dviratuku atriedantė jaunikaitį. Vienoje rankoje laikė skudučius, o ant kaklo kybojo skaitmeninė, telekamerą. Pririedėjęs prie palangės tarė:
-Dėdė, aš mačiau ką padarei praėjusį vakarą. -Jei nori, - kol iš manęs kameros niekas neatėmė ar nenupirko, galiu parodyti, - pasiūlė savo paslaugą jaunikaitis.
Kuo vardu esi, jaunas žmogau? -Paklausė Gipsis-Kamaikadzė.
-Dėdė, aš esu Vytas. Riedėjau dviračių nuo pat Rotušės aikšties, viską mačiau ir viską užfiksavau. Pagaliau aš apsisprendžiau, -nusileidau nuo Žemo kalniuko ir noriu Tamstai parodyti, ką mačiau šią nepaprastą naktį. Jūs tikriausiai neprsimenat, nes tai buvo panašu į lunatizmą. O lunatikai žinau daug gali... •Šaunuoli, Vytuk, pačiu laiku nusileidai. -Va, Daktars nori pamatyti kaip čia viskas buvo. Paliūdisi man ir jam, o jei kas, tai ir Aukščiausiam teismui. Paliūdisi kad aš čia nieko dėts.
•-Sutinku Dėdė, tarė laimingas Vytukas ir pajungė vaizdo kamera.
-Gera, Daktare Antibiotike, -veiziek kap viskas buvo, -Kol peržiūrėsim, Sanitaras Anuodija-Justijonas gali apžiūrėti pacientą. Daktaras Antibijotikas-Placebas žiūrėjo išplietęs akis, o ir kamikadzei Gipsusui buvo įdomu pasižiūrėti iš šalies kaip viskas buvo.
•Ja-ja, -Buvo buvo, kaip nebuvo, - patvirtintino kybantis ant Globolistų štabo sienos Vikingas-Medžioklis, - pabėgęs laikinai nuo Kleopatros, - laukia įą ateinant į savo Karalystę....