,
-Saulutė jau teka rytuose, - Spindi šalna ant šakų, - Mylimas karan išjojo, - Tolimo miško keliu...
Praėjus pirmąjai Naujų metų nakčiai ir išaušus rytui, Vilniaus mieste buvo gražu. Kad viskas vyktų pagal planą, ramiai ir nuosekliai, Gatvės muzikantas-Šturmanas pažvelgė į Žemą kalniuką kaip katinas Bazylijus, pamerkė žalią akį muzikuojantiems už balto pianino savanoriams Vytautui ir Grąžinutei. Pamerkęs akį, lėtai priglaudė žilvyčio dudelę prie lūpų ir: -Turli-turli, -Tuli-turli, - pasiuntė muzikuojantiems savanoriams Vytautui ir Grąžinutei, - tik jiems vienėms suprantamą muzikinę žinutę... Pirmieji Lietuvos savanoriai Vytautas ir Gražinutė ramiai sutiko Šturmano žalią žvilgsnį ir ptempe ausis, atydžiai šklausę trumpą, -Turli-turli... nepakraupo, kaip katinas Aurimas-Bazylijus, o suprato, kad prasideda pagrindinis, -liamamas Soc-Inter- Globolistų ir kiaulės Icės-Micės-Kilbasos-Korupce likvidavimo operacicios etapas. Ęsantys daugiatautės Lietuvos savanorių Karžygiai buvo gerai paruošti sekančiam kovos etapui, trūko tik vieno; pakelti Karžygių dvasią. Kadangi ginkluotė buvo patiekta laiku, o manevrai vyko pagal Generaliteto planą visame Vidurio Europos fronte, tai padryti buvo nesunku;-Ras-dva, ir viskas, - reikia atlikti tik kelis techninius dalykus: -Pirmą, -Sulaukti Žemaičių Specialistų galutinę padėties deagnuozę, -antra, - deagnuozė turi būti išklausyta Tautos atstovų Lietuvoje ir Pasaulio lietuvių bendruomenės įgaliotų aukštų asmenų, įvertintinta ir uždegta žalia šviesa jo įgyvendinimui nedelsiant, Apsvarsčius, įvertinus visus už ir prieš, priimamas galutinis sprendimas. Išsiaškinus, kad viskas yra gerai, prasideda paskutinis paruošiamasis veiksmas;-Patept... Reikia patepti... Nepatepus nevažiuosi. Nuorint pasietį tikslą, -Rek gera patept..... -Rek delną patept... Rek anspaudą patept... -Tepu-tepu-tepu, -Tept.... ir toliau važiuojam.. –Ar niaaa? -Klausiu Tavęs, broli katine Aurimai-Bazylijau:
-Ar prisimeni kai atvyko prie Parlamento iš Žemaitijos glūdumos du žemaičiai Untis ir Aurims. Tuo kart jie susipažino labai keistomis aplinkybėmis. Tuo kart Aurims su Untės nosim parašė ant žvyro laišką. Primenu, kad aš, Liudviks, čia nieko dėts. Primenu ką parašė tuo kart Aurims. –Klausiu tavęs, gal tai buvo tavo brolis dvynis, -Šeškus? Štai ką jis tuo kart užrašė:
universalus teigiamas neišbrendamas komentaras nr. 7
Kokia nuostabi grafomanija - aš jau jūsų fanas, autoriau! Būtinai lauksiu kito tamstos kūrinio. O jeigu tas kitas kūrinys dar turės siužetą, puikius personažus bei įtikinamus dialogus, tai galbūt duosiu ir penketą. Avansu. Sėkmės! Bu...
/Perdenis Bevardenis/ Kadangi draugų neišduodu, tikro vardo nerašau
Linkėjimai visiems Rašyk lt Karžygiams. Bu-bu-bu.... Mr. Gipsas, -bachūrs iš Kalifornijos. Holivud Bich... url=http: //luomas. lt/komentarai/? 7]utnk[/url]
* * * Įdėja gimė čia. 2013. 08. 17. 22: 00, tiksliau, 2008. 05. 13. Su Šturmano Geležėlės gimimu. kai iš marių, per rūką, atplaukė burlaivis “Baltoji gulbė-Lietuva” Tiek žnių…...
-Tai va, kaip buvo tuo kart, išdykeli Aurimai. - Dabar prie darbo. -Laikas nelaukia.
Maltos ordino avangardas, pagerbės Užupio angelą, perėjo per Vilnelės tiltą, pasuko dešinėn. Praėję Adomo Mickevičiaus paminklą, Šv. Onos bažnyčią, trumpai pakalbėję su Bernardinais, priėmė pora vienolių iš Bernardinų į savo „kontaktinės“ grupės procesiją, neskubėdami pasiekė Bernardinų sodo vartus. Laikinai einantis Petro ir Povilo bažnyčios klebonas Alfoncas stipriai pabeldė į sodo vartus. Už vartu pasigirdo lėti žingsniai, ir vartai truputi prasivėrė;- Tsssssss... Tyliaiu.... Skamba muziką... tyliai tarė prie Bernardinų sodo vartų budintys broliai Vilius Orvydasi ir brolis Kastilijus. –Įleiskit broliai. - Tai mes, savi, - tyliai tarė brols bernardinas, - Pijus. -Taip.... Savi patvirtino brolis Julijus. Pažinę savus, plačiai atidarė sodo vartus, tarė: -Laiminame visus atvykusius į mūsų sodus ir nuėjo pranešti apie atvykusius piligrimus ant Žemo kalniuko muzikuojantiems savanoriams Vytautui ir Grąžinutei. Pranešė ir žemaičių specialistams:
- Gerbiamas Vytautai, Gerbiami Žemaičiai-specialistai, paskutinieji laukiami ekspertai atvyko. -Galima pradėti likvidavimo operaciją.
Tyliai suskambo baltas pianinas, pirmieji garsai per Bernardinų sodą sklido tyliu Vilnelės čiurlenimu: -Vilnelė bėk į Vyliją.... Po kelių akimirkų garsiau, -kaip Neris: - O Vyliją į Nemuną... Dar po kelių akimirku, -dar garsiau, -kaip sraunusis Nemunas: -Bėk Nemune, bėk Nemunę bėki..., -Didžiausią tu upė, kuria aš labiausiai myliu.... Pagaliau suskambo galingai, -kaip audringa Baltijos jūra: -Siaučia audra nešdama jūros dainą... -Štai, Mūsų banga, - Devintoji ateina...
Per trumpą laiką Lietuvos Karžygiai prisiminė vią Lietuvos garbingą ir skaudžią istoriją. Dainų tekstų žodžiais Karžygiai pagerbė visus žuvusius ne tik Lietuvoje, ne tik kovose dėl laisvės, bet pagerbė visus žuvusius visomis aplinkybėmis: -nuo gamtos stichijų- bado, karų, Holokausto ir visokio terorizmo, nuo visokio smurto visame Pasaulyje. Pagerbė Chirošimos ir Nagasakio aukų atminimą. Baigiamąjamę, Didžios kovos etape per visą Vilniaus miestą nuaidėjo:
Oj neverk, Motušėlė, kad jaunas sūnus
Eis ginti brangiosios Tėvynės.
Kad pavirtęs, kaip ąžuolas girių puikus,
Lauks teismo dienos paskutinės.,
Garsai nuaidėjo per Bernardinų sodus, nuskambėjo radio bangomis, internetu, -ratas po rato per Vilniaus senamiestį, Gedimino prospektų link Kauno, Utenos, link Karaliaučiaus, Rygos, Moskovijos, Varšuvos ir Krokuvos, įgaudami vis naujų decebalų galią link Briuselio, Barselonos, iki Kalifornijos vakaruose ir iki Sachalino rytuose:
Taip nelaužyk sau rankų, kaip beržo šakas,
Kad laužo užrūstintas vėjas;
Tau dar liko sunų; kas Tėvynę praras,
Antros neišmels apgailėjęs


Liudvkas
