Rašyk
Eilės (72247)
Fantastika (2173)
Esė (1688)
Proza (10354)
Vaikams (2459)
Slam (49)
English (1091)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 8 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Pirmieji Saulės spinduliai apšvietė bažnyčių bokštus. Laikas tarytum sustojo. Tokie jau yra paslaptingi gamtos dėsniai, kai labai lauki, - sustoja laikas. Šturmanas numojo ranka į viską, pažvelgė į asmeninį kišeninį „išmanujį“ ir nenustębo. Ekrane bėgo eilutės pagal Morze, - taškai, brukšneliai lydimi užkodotų muzikinių garso įrašu. Tai buvo atsakymas Šturmanui iš Generalinio štabo. Turinys buvo trumpas ir aiškus: „Tavo žinutę gavome pačiu laiku... -Nedelsiant imamės priemonių. -Stebėk aplinką ir reaguok atitinkamai. Bėdoje tavęs ir Lietuvos partizanų-daugiatautį Legioną nepaliksim. -Lauk pastiprinimo. - pasirašė Kapitonas Džiuzepe-Jūzaps ir triejų generolių užkoduoti vardai D. R. I. „-Dalytė-Rasytė-Irutė.
Žinutė buvo gauta pačiu laiku. Pagalvojęs, palingavęs galvą, Gatvės muzikantas -Šturmanas Geležėlė tyliai, kaip kokią paslaptį, tarė savo sekretorei ir bendražygei Senamėsčio Madonai-Rožei į ausį:                    - Stebėkim ką pasakys Žemaičių specialistai Lietuvos partizanams.
    -Gerbiamieji, Lietuvos Karžygiai, - tarė seniausias žemaitis Telesporas, - Matote gražuolę Ice-Micę-Kilbasa?
      - Taaaaip, - sugaudė vienu balsu Legionas.
-Tai naujausias Lietuvos mokslininkų-genetikų kūrinys, Gerbiamieji Karžygiai.
-Valioooo.
  - Ramiau, Gerbiamieji, -Ramiau: - tarė seniausias žemaitis Telesporas ir pakėlė sunkų dvipudį kumštį, - suraukęs antakius pažvelgė į perdaug prie uodegos spiralės priartėjusį vieną įtartiną tipą.
-Nesiartint... -Kas toks būsi, narsuoli? -paklausė jis. -Į piemenį nepanašus. Šis nesutriko, tik atsitraukė per kelis žingsnius, bet neprisistatė nei vardu, nei pravarde. Gatvės muzikantas -šturmanas Geležėlė išsitraukė panašią į tabokinę odinį maišelį, - kai turėjo auksinių, laikė juos joje, kai jų nebeliko pritaikė maisto atsargoms laikyti.. Atleidęs dirželį, išbėrė iš kapšelio į delną kelis rutuliukus, -po vieną mėto į burną po gomuriu šaltai parūkytų lašišų ir prancūziškų varli akių lešius, - išlėto kramto, -kristalizuoja ir kaupia fosforą. Po kelių akimirkų jis, žaliomis katino akimis sužaibavo, nukreipė žvilgsnį į slankiojantį įtartiną tipą. Jo žvilgsnis buvo toks skvarbus, kad užtamsintais akiniais, pabalnuota tipo nosis buvo ne kliūtis. Šturmanas pažvelgė ne tik į jo galvos  pusrutulius, bet į pačią jo Sielą. Ėmė skaityti jo mintis. Padaryti tai buvo nesunku, nes apie jį žinojo iš žiniasklaidos. Paskutiniu laiku jis buvo pasigarsines ne tik Lietuvoje, bet ir už vandenyno, naujai, Dvynių vietoje, pastatyto aukščiausio Niujorko dangoraižio paskutiniame aukšte duodamas intervių SNN, BBS „varguoliams“. Žarstė mintis kairėn-dešinėn, -net 1000 baksų pažadėjo tam kas nesklausys jo. Pristatydamas save visai Amerikai Dėde Vania, -vienu iš Petrapilio chirurgo, -paskutiniojo imperatoriaus Kibeno Peno pranašu. Pranašu - Vachtangos Genijumi, pats nesitikėjo tokios staigios Pentagono reakcijos. Taip galėjo atsitikti nes  keliolikos valandų laiko skirtumas ir neiprastas žemumų vaikui aukštis padarė įspudį, galėjo dėdei Vaniai sujaukti pusrutulių vingius ir galėjo pasakyti bet kokią genialę nesamonę. Nesamonę kuri pakeis viso Pasaulio jiegų pusiausvyrą.
    Pokaryjje Lietuva laukė pagalbos, -nesulaukė, o čia pakalbėjo,  ir še sau. -Pavyko. Atlygis už gyvenimą dešimtmetį Vachtangoje. Ten gyvenant,  po tokių apkrovų gali tapti ne tik Cezariu, Napoleonu, - pačiu Nosterdamu ar Šv. Mikalda gali virsti. Šturmanas pažvelgė į jį, bet jo, delnu uždengtos, burnos negalėjo išžiūrėti, burną buvo prisidengęs ranka, -matomai jį kamavo dantų skausmai, arba pykino, - labai kankinosi. Galėjo būt priešingai, -pasikeitus aplinkybėm, -apsilankęs Lietuvoje, buvo nustebęs iš didelio džiaugsmo? Galėjo atsitikti priešingai, nes gauta žinutę Šturmano „išmaniąjame“ jau buvo nebepaslaptis. Iš Generalinio štabo „greituku“ atskrėjo nauja, gera žinia. Ši žinutė buvo paskelbta su fanfarom ne tik visai Lietuvai, Europai, bet ir visam Pasauliui. Štai ji:
      „Traktorius nebevairuosim mes, -Atsiųs mums Natas tankų“.
      Ir tikrai, ilgai nereikėjo laukti, -virš Karmėlovo aerouosto sugaudė lėktuvai, ir iš dangaus nusileido labai skaitlingas angelų- parašiutininkų desantas. Aerouosto terminalus okupavę „spalvoti“ žmogeliukai buvo sunaikinti. Nei vieno neliko. Tai dar ne viskas. Baltijos paplūdimiais, nuo Talino, Venspilio ir Liepojos iki Gdansko, -Lenkijoje, iš laivų, -koviniais šarvuočiais išsilaipino „ruoniai“, Kapitono Amerika-Styvo Rodžerso Jūrų pėstininkų daliniai. Išsilaipino kaip Smerčius ir užėmė pozicijas. Vieni liko ginyboje apsaugoti pajūrį, o kiti inirtingai puolė į šalies gilumą pagal Žemaitijos magistralę iki Kauno. Kas naktinėdamas matė, pasakojo, kad jų buvo keli tūkstančiai, o ga dar daugiau. Jei kas prisimena senus, Miko Kriušinsko ar Leono Beržinskio laikus, kai Palangos paplūdimiai buvo nusieti Kolorado vabalų. Pionierių buriai, mušdami bugneliais ir trimituodami rinko  juos į kibirėlius. Šiandiena kiti laikai, bet šie vabalai-mutantai neišnyko, gali bet kada vėl pasirodyti, todėl šiandieną manevrai „Kardo kirtis“ įgavo pagreitį ir apsireiškė visame Vidurio Europos regione, nuo šaltų jūrų šiaurėje, iki šiltų jūrų pietuose.
Šturmanas Geležėlė nebuvo didelis geležinio kumščio šalininkas, bet pažvelgęs į stipriai sugniaužtą žemaičio Telesporo sukinėjamą per riešą tautiečiui-žemaičiui Untei Kontrei, persigalvojo. Persigalvojo, nes Telesporas buvo priglaudęs prie nosies ne šiaip špygą taukuotą, o dvipūdį kumštį, - šis žestas buvo skirtas ne Untei Kontrei konkrečiai, -tai  buvo tesiogiai užuomina Dėdei Vaniai. Šturmanas suprato, kad kartais yra labai sveika turėti kietą kumštį, nes tipas juodais akiniais atsitraukė nuo Icės -Micės-Kilbasos per dešimt žingsnių. Šturmanas Geležėlė kilo įdėja, - pagal jo, -šio tipo pageidavimą, žemaičiai-specialistai leis jam žaidime sudalyvauti, -pabūti statistų. Statistų, bet ne režisieriumi. Šturmanas Geležėlė nusprendė artimiau pažintį šį paslaptingą, negandų prisliegtą žmogų. Po paskelbtų manevrų „Kardo kirtis“ šis tipas šiek tiek pasikeitė, - dingo kūną ir sielą kankinantys drebuliai. Giliau pamąstęs Šturmanas Geležėlė pagalvojo, o jei tai prieš daugelį metų į priešo užnugarį pasiųstas jo slaptas agentas-kurmiukas sugrįžo jam pranešti labai svarbią žinią. Pranešti apie įvykdytą slaptą uždotį? -Na, -kiti tegul kalbą, -tegul, - negalimą daryti skubių išvadu. Trumpai pažvelgęs į jo sielą jis pamatė, kad šis žmogus atvyko ne šiap  sau, o su ypatingą, slapta misiją. Patyręs žvalgas, -seržantas Gatvės muzikantas-Šturmanas Geležėlė nesunkiai atskiria patyrusį šnipą nuo deletanto, -Gal būt toks ir apsireiškė Bernardinų sode šį ankstyvą rytmetį? Geriau patyrinėjęs jo sielą, Šturmanas Geležėlė suprato jo būseną. Šis žmogus buvo apimtas didelės depresijos ir kančios, kurios viešai ir atvirai negalėjo reikšti. Šturmanas aiškiai pamatė ir pajautė, kad jis yra kažkieno užprogramotas svarbiai užduočiai. Jo Siela kovojo, ir labai kentėjo. Geležėlei pasidarė jo labai gaila, ir nusprendė priešingai nei kiti, jo kol kas nesmerkti, o pažvelgti į dėdę Vanią giliau ir šsiaiškinti jo kančių priežastis;-Kodėl jis kalba toli, už jūrų-mariu už mėlinųjų, tokias nesamones? -Kodėl jis, tai kas Lietuvoje yra laikoma Išdavystė, pasauliui skelbia savo pono, tirono-Petrapilio chirurgo pateisinimo žodžius? Šturmanas Geležėlė pagalvojo apie tai, ir įkyri mintis, kaip kokia musė zyzė, ar dar blogiau, -kaip įsisiurbusi erkė jo nebepaleido. Jis nusprendė jo nekalbinti, bet jam nežinant, palenkti jį savo valiai, siųsti į jo smegenis savo nurodymus, -Tegul vygdo Šturmano programą. Tegul vykdo jo, Šturmano valią iki tam tikros ribos netrukdomas. -Viskam yra riba. Tegul jis pirmiausiai vykdo savo Pono tirono-Kibeno Peno programą, - o jis, -Šturmanas Geležėlė netyčia, kai rikės, tyliai isiterps, o svarbiausiai, -atydžiai jį stebės. Kai viskas bus aišku, kaip žemaitis žemaičiui pasakys: - Sveikinu tave, Dėdė Vania, už atliktą žygdarbi, Tu išgelbėjai ne tik Europą, bet ir Pasaulį nuo galvažudžių Ordos. Dabar eik į užtarnautą poilsį. -Še tau 280 eurų Valstybinės, ir  pasivaikščiok Kražantės krantais, prisimink mūsų  audringą jaunystę, -Che-che-che-che....
                  Lietuva,
        - Tau dar liko sunų, kas Tėvynę praras, -Antros neišmels apgailėjęs “
2015-07-18 03:22
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 0
 
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą