Trumpiausias kelias Namo -104

Gatvės muzikantas-Šturmanas Geležėlė apžvelgė Bernardinų sodą, pažvelgė už jo ribų, - labai dėmesingai tirinėjo Barboros Radvilaitės gatvėje Inter-globolistų štabą, ten kur „darbavosi“ jo Senelis Dipsis-Kamikadzė, -Pirmasis Lietuvos samurajus. Jo Iškviestų daktarų ir gelbėtojų komandų nesimatė, tik Užupyje girdėjosi staugiančios sirenos. Matomai gelbėjimo komandos susidūrė su kliūtimis. Vėliau per  112 buvo pranešta, kad jiems kelią pastojo kaž koks žvėris. Kol išsiaiškino su Salemonų, kad tai ne briedis ir ne kiškis, o stirną, kol nubaidė, - tiksliau kol Salemonas stirną nukreipė tinkamu taku į Antakalnį, praėjo nemažai laiko. Teisybę pasakius ne jis vienas, -jam padėjo Užupio respublikos Šnobelio MerAZo municipalinė policija. Kad ir kaip jie stengėsi, niekas nepastebėjo kaip vienas žvėrelis prasmuko Salemonui pro pažastį, mėtydamas kilpas, nuskuodė greičiau nei stirną, kirto Nemenčinės plentą, ties Valakampiais perbrido Nerį, miškais, pušynais, krūmynais, proskynom -pagaliau išniro už Santariškių, Utenos-Molėtų plente. Iškišęs galvą iš pusnies, gerai apsižiūrėjo. Ir, - tikėkit netikėkit, pamatė dideli būrį, nei tai piligrimų, nei tai riterių. Daugelis buvo apsigaubę baltais apsiaustais su raudonais Maltos ordino kryžiais. Praleidęs visus, iššoko iš pusnies, nusiėmė kiškio kaukę, prisivijo ir prisijungė prie procesijos. Eina ir skaičiuoja žingsnius Suskaičiavęs šimtą žingsniu suprato kad žmonės, ilgos kelionės yra išvarginti. Kelionę lengvino traukiamos Lituviškos tautinės dainos ir giesmės: -Pakilom i kalnus, rudenį vėlyvą, -Nusilenkti žemei, žydrynei dangaus- Su mumis keliauja, mūsų vargo Broliai, -Su mumis keliauja, - Visa Lietuva... Prisigretinęs prie vieno atsiliekančio keliauninko, tyliai kostelėjo. Nesulaukęs užuojautos, garsiai nusičiaudėjo. - Į sveikatą, Broli, tarė šis... -Ačiūūūū.... Aaap-čchi.. -padėkojo prisigretinęs, į brolius taikantis pakeleivis. Eidami susipažino artimiau, įsikalbėjo. Pasirodo ši procesija ėjo iš kasmetinės Pasaulio lietuvių Santarvės kongreso. Kongresai vyksta, kad primintų visiems, kad visi yra lietuviai, kad nepamiršo lietuviu kalbos, vyksta kiekvienais metais. Kongresai vyksta tai Labanoro giriose, tai prie Molėtų ežerų, miškuose Lietuvos partizanų žeminėse. Dabar visi jie skubėjo į Vilnių pro Santariškes. Paslaptingas pakeleivis padėkojo broliui-piligrimui, atsiprašė: -Man į kitą pusę, ir palaukęs kol visi nutols, užsidėjo kiškio kaukę, užsimaukšlino kepurę ir pritūpdamas, apsižvalgydamas, trumpais perbėgimais, šokinėdamas per meleracijos griovius aplenkė keliauninkus ir pirmas atvyko į nurodytą vietą Santariškėse, - stebėti. Stebi ir pamatė, kad Santariškų tvenkiniai garuoja kaip Pekloje, - neužšalę, ant kranto stovi trys žmonės ir karštai ginčijasi. Vyksta derybos. Viena „Kiškis“ pažino. Pažino ir kitus du. Vienas buvo Vyriausias Inspektorius, - Mozūras, o su juo, - tikrai ne Mozūrienė. Mozūras išsitraukęs Gamtos apsaugos įstatymus skaito: -Lietuvos valstybės įgaliotas jums Gerbiamas, ponas Valdai, surašyti aktą ir nubausti. -Negana to, kad išnaikinote visas varles Mičigano vandenyse ir priveisėt ronių, Jūs, Gerbiamasis, Valdai, kesinatės į Lietuvos nacionalinį turtą - vėžius. Greta stovinti ponia linkčioja galvą, pritaria Mozūrui;-Ja-ja, -Išeina savaitėmis ir negrįžta, - Bausk, -Bausk, Inspektoriau. -Įsakyk, kad visus vėžius išmestų visam gyvenimui ne tik iš galvos, bet ir atminties, geriau jau su Sargiu varlinėtų arčiau namų - Gerai, Ponia Almutė, su Jūsų nuomone visiškai sutinku. Pirmą kartą tik perspėju ir geruoju susitarkim, Valdai, vėžius paleidžiam, Aktą atšaukiu ir neberašau, bet turiu į Jus Gerbiamieji vieną prašymą, Kai reikės man Jūsų palaikimo, Jūs mane palaikysit skambant Vagnėriaus muzikai. Dabar atleidžiu ir junkitės:, -Va, matot, ateina piligrimai. Jie, už nepagarbą geriausiai, pasaulinio lygio, Labanoros girių „Kunigaikštienės“, „Kleopatros“ ir „Vikingas-70“  trauktinėm - liaudiškai vadinamom „Labanorska“ - pripažįsta tik „Bobeline“ –mat. Todėl nubaustiems keliaujantiems Santarvės savanoriams už nepagarbą Daktarui- Spangolės-uogelei. –Dvigubos pilietybės nesulauksi. -Nesurasit Lieuvoje ir su W, X, Q raidėm kitų, su „ OO-VA“ nežinomųjų nežinau. -Gaaal kavinėse. -Va. -Gėėėda ... Visotino pavojaus ir nestabilumo akivaizdoje, tegul  krenta ant mūsų Kolicijos-Pozicijos ir Opozicijo galvų. –Baigiau. –Dabar junkitės prie piligrimų ir keliaukit į Vilniaus miestą. –Vilnius priklauso mums. -Skaitykit, kad mes susitikę nebuvome. -Linkiu geros sveikatos, Gerbiamieji. Mozūras, užvertęs protolų knygą, ir plačiais, šeimininko, o gal didelio viršininko-Lyderio  žingsniais, nužingsniavo gaudyti kitų pažeidėjų. “
-_Buvo du Mazūrai, - vienas pasuko į dešinę, antras į kairę. Pasukęs į kairę ir.... pasiklydo Mazūras tarp Septinių Stulpų. -Gėėėėda, - tare atsidusęs Almutei Valdas ir sumete vėžus į tvenkinį.

Kiškelis tupi pusnyne ir stebi kaip priartėjo  keliauninkai prie dviejų likusių ant ežero kranto. Suartėjo ir, - apsikabino, apgaubė Valdą baltų apsiaustų pažymėtų raudonu kryžiumi, įteikė  kai kurias regalijas, -peruko nesimatė, - trumpai prisėdo pailsieti. Pailsėję pakilo ir pasišalino kuo greičiau, nesižvalgydami nuo Santariškių garuojančių, kaip Pekla tvenkinių. „Kiškelis „ matydamas, kad viskas tvarkoje, Maratono greičiu, visus aplenkdamas, pasileido link miesto, link Užupio respublikos, perlipo aukštą tvorą ir atsidūrė Bernardinų soduose. Slėpdamasis už medžių kamienų jis priartėjo per pora šimtų žingsnių, nuo garsiai skanduojančios;-Lietuva-Lietuva, -Lit-va, Lit-va... -dideliu ratu saugojančius kiaulę Jice-Mice-Kilbasa, -Korupce nuo nepageidaujamo Incpektoriaus Mozūro įsiveržimo, Daugiatautis, -Pirmasis Lietuvos partizanų Legionas budėjo.