Kai išėjau...(5)

Steponas pažiūrėjo į virš kareivinių durų kabantį laikrodį. Buvo beveik 2 valanda ryto.
-Kaip ir reiktų jau eit miegot, - nusižiovavo Žodynas.
-Aha, kai kurie jau miega, - nusijuokė į Mediciną ir Miką pažiūrėjusi Aistė. Tie gulėjo išvirtę tiesiog ant grindų ir garsiai knarkė.
-Aha, jau gal einam. Man gi dar iš ryto reiks pas Vanką užeit, sakė, turi kažką pasakyt, - pasiražė Druska, atsistojo nuo „stalo“ ir nuėjo link lovų. Jo pavyzdžiu pasekė ir kiti.
Tiesa, miegoti ilgai neteko. Po trijų valandų į kareivines įėjo Janka ir surėkė „Kelkitės! “ Steponas prasitrynė akis, ir, nors sunkiai, bet atsistojo. Ant „stalo“ dar buvo likę keletas riekių duonos, todėl jis vieną pasiėmė ir paskubomis suvalgė. Tik jam spėjus nuryt paskutinį kąsnį įėjo Druska ir pasakė, kad visi eitų į šaudyklą. Beeinant Steponas paklausė:
-Ką Vanka sakė?
-Sakė, kad norėjo man pasakyt, kad mano giminaitis turi atvažiuot, - atsakė Druska, - Apie tave kalbėjo.
-Ir viskas? – nustebo Stepas.
-Taip, bet taip išėjo, kad tu ankščiau atvažiavai nei jis spėjo man pranešt, - nusijuokė Druska.
Taip bekalbėdami jie priėjo šaudyklą.  Šaudykla buvo tiesiog kažkokio pastato liekanos, kuriose už apgriuvusių sienų buvo sustatyti taikiniai. Prie vienos iš tų sienų buvo pastatytas stalas, ant kurio buvo sukrauti šautuvai ir šoviniai.
-Imk, - įduodamas Stepui į rankas automatą tarė Žodynas. - Laikas išmokti šaudyti.
Stepas nedrąsiai paėmė šautuvą į rankas ir pabandė prisitaikyti.
-Jeigu taip laikysi, tai šaudamas nugriūsi, - nusijuokė Aistė. - Va, žiūrėk, - tarė ji, ir, paėmus iš Stepono šautuvą parodė, kaip jį reikia laikyti.
-Nu, o dabar šauk, - padrąsino Žodynas.
Steponas prisitaikė ir šovė. Pataikė kartoniniam taikiniui į kaklą.
-Nu, visai gerai, - pagyrė jį Žodynas. - Jei taip ir į priešus šaudysi, tai greit iš Kelmo tapsi Medis.
Steponas nusijuokė. Staiga pas juos uždusęs atbėgo Jankauskas.
-Turit penkiolika minučių susirinkt svarbiausius daiktus ir amuniciją. Važiuojam.
-Kur? – nustebusi paklausė Aistė.
-Į Lomžą. Gavom telegramą, kad Lenkijoj reikia pagalbos. Iš ten gausim tolesnius nurodymus.
-O jūs irgi kartu? – pasiteiravo iki to laiko tylėjęs Medicina.
-Iki Lomžos taip, o toliau nei pats nežinau, - atsakė Jankauskas ir nubėgo link GDAKKK pastato.