Trumpiausias kelias Namo -100

Prie Puškino Vasaros cukrainės buriavosi įvairių tautybių atstovai iš visų Lietuvos regionų. Jie diskutavo, ginčijosi: -Kaip gyventi? -Kaip gyventi geriau? -Geriau duoti grynais-vokelyje, - ar pervedimu? -Ar galima pasitikėti šita didele kiaule Ice-Mice-Kilbasa Korupce? -Ar kas nestebi mus iš šalies, -ar neišduos? Šturmanas supratęs nuogastavimus, mintyse tarė: - Nesijaudinkit „Žvirbliukai“, niekas neišduos, -visi ęsamę matomi Parlamente ant didelio ekrano, matomi ne tik Lietuvoje bet ir per Satelitus visame pasulyje. -Nesijaudinkit... Specialistai dirba... Vienintelis išganymas buvo, - specialistų nuomonė. -Kaip jie norės, ką patars, -taip ir bus. Supratę, kad viešumas yra galingas ginklas, vienas zanavykas-suvalkietis, - Leonardas patrynė delnais: -Je, -Taip ir bus...
-Pats Dievas mus visus čia sukvietė, - tarė Kitokios Lietuvos prezidentas Kęstutis, - visai nepagalvojęs apie esamą ir įtemptai, šiuo metu, Lietuvai dirbantį parlamente suburtą Generalinį štabą. Gatvės muzikantas -šturmanas Geležielė tik šyptelėjo į delną, ir mirktelėjo Viniaus Senamiesčio Rožei... -Chi-chi... Norėjo tarti: -Klausydamies nuošaliau stovinčius ir karštai besiginčijančius žemaičius, aukštaičius, dzūkus ir du zanavykus-suvalkiečius: - Galim pavėvieluoti. Pažvelgė į brėkštantį rytą.. Apriepęs laiką, pagalvojo ir tyliai sau tarė: -Suspiesim...... Nusprendė dar nieko niekam nesakyti, -palaukti. Palaukti, kol pagaliau baigsis šitas „jomarkas“. Leido įvykius neskubinti. Čia juk ne Parlamento posedis.. -Spėsim....
Saulė apšvietė televizijos bokštą, netrukus, nušvies ir bažnyčių varpines. Gatvės muzikantas-Šturmanas Geležielė, Senamiesčio Rožė ir prezidentas Kęstutis nusprendė nesikišti, ir stebėjo viską iš šalies. Jiems buvo labai įdomu sužinoti ką galvoja Tauta apie pateiktą Lietuvai Silikoninį stebuklą . Labai aktyvus buvo du zanavykai iš Suvalkijos ir keletas žemaičių. Vieni, - šakes susmeigę į žemės įšalą, - ruošė klausimus žemaičiams, o šie pasirodo buvo neblogi specialistai, į pateiktus klausimus pasiruošę atsakinėti profesionaliai. Jie per gyvenimą buvo patyrę šaltą, karštą, baltą ir juodą, - ne karta teko atsakinėti ne tik per Žemaitijos ir Aukštaitijos regionines televizijas, bet ir Dzūkijoje prie Merkinės piramidės, po skarotais ąžuolais, ošiančiose Dzukijos pušynuose ir Suvalkijos lygumose, - gyvai. Jų atsakymai neapsiribojo vien žemės ūkio reikalais bet jų gyvenimo patirtimi dešimtmečiais sukauptas nuo Baltijos Jūros 1940 metų vasaros, iki Tolimųjų rytų, Sibiro platybių, Čiukčijos, Kolymos. Vienas iš jų, -garbaus amžiaus, - Telesparas, prisimena net Nikolojaus laikus. Tais tolimais  Nikolojaus laikais, rekrutuose tarnavo. Tarnavo  Tolimųjų rytų karo laivų flotilėje, legendineme kreiseryje „Variagas“ „kačegaru“-kurikų. Per Rūsų-Japonijos karą kreiseris buvo, -ne be jo, Telesparo pagalbos, o kapitonui įsakis, -sprukti nuo Vandenyne siautėjusių Samurajų, - perdaug sukėlė katiluose garų spaudimą, - įvyko sprogimas, Sprogo visa omuniciją, ir kreiseris „Variagas „ buvo sekmingai nuskandintas, Po sukelto sprogimo, spėjo  keletas iššokti, - buvo tėsiog išmestas už borto, su keliais bendražygiais. Cunamio banga juos: -mecchaniką Algirdą Pateckį ir mičmaną- braliuką Gintarą Ūzolą, cunamio banga išmetė pietų Kinijos pakrantėje, -prie Pot- Artūro tvirtovės. Ši tvirtovė, buvo  šimtui metų Kinų išnuomota Nikolojui.
      Taip, -atvirai sakau, kad šiais ekspertais-žemaičiais galima pasitikėti. Jiem teko keliaujant ne tik po Lietuvą, bet ir po Kūrzemę, Žemgalą. Teko ne tik kalbėti, dainuoti, bet ir pliakšnuoti. -Taip,.. - Teisybę sakau, Muzikante;-isiterpė Prezidentas Kęstutis, -daugelis, mūsų Tėvynėje įsitikinome, kad per dvidešimt penkis metus daug pasikeitė į gerąją pusę, žvelgiant ir matant kaip gražu, --žvelgiant blaiviomis akimis, bet, turim rimtą biedą, - pasikeitė žmonių bendravimas. -Kokia nelaimė;-Susvetimėjome. -Gaaaal kiek, - per nago juodymą, -šiek tiek, - kaž ką jieškojme, tikėjomės, bet nesurandame. Kur dingo mūsų šiltas tarpusavio benravimas, -bendravimas  su Elitų? Taip, -bendravimas įgavo kitokias formas ir metodus, -nebepasitikime, nusivylėme, -kuriami nauji ekspermentiniai modeliai ir planai, nevienyja žmones, o skaldo ir sukele vis naujas abėjones ir liūdesį. Sukurkim bent akimirką laimės, supratę, kad galim tai padaryti, - jos niekada nebepaleisime.. -Šiandieną nebenorim būti bandomais triušiais. - Atsibodo, - ir nutarė susirinkę žmonės nebetylėti. Reikia pasakyti viską atvirai, ką galvoja Tauta. Pasakyti viską, ką galvoja apie „Elitą“. Pasakyti, kad ir kokia būtų skaudi tiesą. Reikia pasakyti viską apie šią baisią kiaulę, vardu Ice-Mice Kilbase-Korupce. -Viską...
            -Ne paslaptis, -pasakysiu atvirai, -jie, -šie specialistai- buvo pasiųsti Generalinio štabo ne šiaip sau, o su svarbia misija; -nuraminti žmones, paaiškinti apie susidariusia labai pavoingą ir grėsmingą situaciją ne tik Lietuvoje, bet ir apie visą Baltijos, Vidurio Europos regionus, Vakarų, Rytų ir visame Pasaulyje. Pavojus yra toks didelis, -didesnis nei Lietuvai, mūsų lietuviškos kiaulė Ice-Mice-Kilbasos Korupce, -kiaulių maro pavojus, Su ja mes patys kaip nors susitvarkysim. -Įsiklausykit, kaip pagal azymutą, vakarų kryptimi siunčiami signalus: - Pyyyypt- -Pyyyyypt-Pyyyy.. sukiaulėjusi Rytų meška, Vakarų kryptimi, o Lietuviška Kilbasa, jam atsako: - Aja-jai, -Aja-jaii, - Geeeeeelbėk, Kibini-Piniiiiiii -Penai.. --Aaaaaa-Aūūūūūūū... Darosi visai nejauku, kai bandai įsivaizduoti ateinančią sukiaulėjantį didelį meškiną. -Atsakingai sakome, mes žemaičiai -specialistai, kad suprasti šios sukiaulėjusią mešką reikia pirmiausiai perprasti mūsų, lietuviškos kiaulės Ice -Mice-Kilbasos Korupcija gudrybes ir klastas. -Nesiplėsim, Gerbiamieji Tautiečiai, -Pirmiausiai, broliai -lietuviai užduodami mums klausimus, - neskubėkit. -Neskubėkit, apgalvokit, pateikit klausimus, ir.. -po dainos „ Žemėj Lietuvos, ąžuolai žaliuos“, atsakysim į visus jūs kankinančius klausimus, -tarė žemaitis Telesporas.
Visi susirinkę Bernardinų sode, prie yspudingos kiaulės, pritilo, pažvelgė vienas  kitam į akis, tyloje apmastė ilgą ir prieštaringą Lietuvos 10000 metų istoriją. Prisiminė visas netektis, laimėjimus, pralaimėjimus, prieštaravimus ir trapius susitaikymus. Kelias minutes susimastę, pastovėjo, Širdimi atsiprašė vienas kitą už padarytas skriaudas, -nubraukė ašaras. Netikėtai, - padavę vienas kitam rankas ir šiltai nusipšypsoję, apsikabino per pečius. Apsikabino ir prigludo krūtinėmis aukštaičiai, dzūkai, suvalkiečiai, susikabino rankomis į bendrą platų ratą, priėmė nedrąsiai stovinčius čia pat tikrus Romėčius -romus, priėmė šiek tiek suglumusius partizanus iš Šalčininkų, - iš viso Vilnijos regiono, Įį bendrą būrį sustojo daugiatautė Visagino bendruomėnė. Šiandieną jie visi buvo Lietuvos partizanai. Partizanai kuriems nebuvo svetimi žodžiai Meilė, Draugystė Taika, Ramybė ir Viltis. Kad sustiprinti šį bendrumo jausmą, nuošalia stovėję trys bendražygiai, buvo įtraukti į bendrą būrį ir jų nebepaleido. Visi ęsantys čia, turėjo būti ne stebėtojais, o buti Vienas kūnas ir viena Dvasia. Tik taip būsimę stiprūs ir parodysim Pasauliui kas yra Lietuva. Netoliese, ant Žemo kalniuko suskambo baltas pianinas: Pirmieji akurtos Lietuvos savanoriai Vytautas ir Gražinutė, perbraukė klavišais iš kairęs į dešine, - sumušė trys akordus:


-Žemėj Lietuvoooos - Ąžuolai žaliuoooos,
-Ąžuolaaaaai žaliuos, -Žemėj Lietuvooooos.


Sudainavę, Lietuvos Pirmųjų Savanoriu, Vytauto ir Grąžynutės pateiktą dainą, iš didelio susirinkusio rato išėjo būrelis įgaliotų atstovų iš Lietuvos tautinių mažumų. Jie buvo pasipuošę gražiais tautiniais apdarais. Iš jū tarpo, Čiarlio žingsneliais, po praskleistu spalvingų skiečiu, rausvaskruostis Arlekinas. Gatvės muzikantas Šturmanas Geležėlė jį pažinojo. Jį pažinojo visi ne tik Lietuvoje, bet ir Švedijoje, -kitose kraštuose. Štai, - iš burelio išvažiavo du vienračiai dviratininkai ir pasileido ratu apie Puškino Vasaros cukrainę. Sustoję ties kiaulės ušpakalių, prisitaikė ir nukreipė dviračius, taikydami tupenčiai kiaulei Ice-Mice-Kilbasei užšokti an plataus užpakalio, bet pamatę neįveikiamą kliūtį;-suraitytos uodegos spyralę persigalvojo, -neturėjo draudimo dokumento;-E, -numojo ranka ir privažiavo prie Arkadijaus-Arlekino. Šis skietį laikė ant kaktos, žongliravo raudonais obuoliukais, -pagaliau juos ėmė po vieną mėtyti savo mielai asistentei Ditai ryškiai Miltais padažytai į pintines. Obuolių buvo daug, -atsibodo po vieną mėtyti, - iš frako rankovių pabiro tiek, kad pripildė visas penkias pintines. Žmonės, geriau įsižiūrėje pamatė, kad vienračiai dviratininkai ne šiap sau dviratininkai braliukai, bet pamatė, kad čia rimtas reikalas, pas juos visą Lietuvos istorją nuo Mindaugo laikų surašyt, Jų kūnus puošė išraiškingi Gedimino stulpai, Vyčiai, Lietuvos kunigaikščiai, užrašas „Aš mylių Lietuvą ir Žalgirį“. An vso kūno išraižyti raižiniai, nustębino visus. -Uch... -Koks ryžtas. Surinkę, iš Arlekino frako rankovių išbyrėjusius obuolius, pakėlė pintines ir važiniedami dalino visiems susirinkusiemsm. Visiems užteko. Tik, - va, Tatai Vytautui ir Grąžinutei -Che-che pritrūko. Čia pat, netoliese dar vienas kinooperatorius Vytukas, nutraukė boružės ir Drugelio vestuves, savarankiška, ėmė sukti filmą apie Lietuje gyvenančius i susirinkusius geležinius žmones. Neikėtai jam ant tako pasipainiojojo vaikutis, - važinėjantis su paspirtuku. Privažiavęs prie žemo kalniuko skambiai sušuko“ -Seneli. -Seneli ir aš gavau obuoliuka, dar žalias, bet koncervuotas.. - -Koncedvuotas, -Krimst-krimst, - Alei labai rūgštus. - Gabrieliau... -Anukėli, kiek kartu tau sakiau, - nevalgyki koncervuotų obuolių,. -Jie yra labai rūgštus.... Bet Tata -Senelis Vytautas nebeturėjo laiko kalbėtis su savarankišku anūkėliu, - nei kiek neliūdėjo, -mušo naujus akordus ir derinosi prie naujų nuzikos garsų. Pasigirdo švelniai skambantys smuiko garsai. Iš kur jie sklinda? -Va.. -Vejziekiam Gatvės Muzikznte., -tarė Kitokios Lietuvos prezidentas. . Iš būrelio išėjo Pirmasis Lietuvos smuikas. Kas jis toks per vienišius? -E Gatvės muzikante, juk tai jis, Konteinere-kopterio pilotas Zbygnėvas. -Tikrai jis... Lengvu smičiaus stygų palietimu, visus užbūrė;- pasigirdo, aistringi vengrų-čigonų čiardišų aistringai vierkiantys garsai.. Šiems garsams negalėjo atsilaikyti niekas, -Lietuvos, tikri romiečiai-romai, pirmieji pažeidė tylėjimo įžadus, - antri buvo Lietuvos gūdai, lenkaiir ukrainiečiai. - Na ir prasidėjo, - puošniais šarovarais ukrainiečiai, guculai, moldavanai, -dar daugiau, - rusinai nebeatlaikė spaudimo -emė bėgti ratu aplink Puškino vasaros cukrainę, kramtydami obuoliukus, -visi kas neabeingas šiems nuostabiems muzikos garsams trypė greitą Kazokėlį . Sušokę kazokėlį, mozurkas, hopakus, - užbaigė Uoginskio polonezu. Šiek tiek atsipūtęs Arkadijus -Arlekinas suglaudė skietį, iškėlė jį aukštai virš galvos, apsuko trys kartus, ir ėmėsi nebudingo amato, -nukonkuravo Lukošių ir Gintarą, -pratęsė Lietuvos savanorių Vytauto ir Grąžinutės dainą:.
-Dainuokit aukštaičiai, -Dainuokit žemaičiai,
-Dainuokit visa Letuva,
-Dainuokite dzūkai ir suvalkiečiai,
-Dainoje mes ęsam Jiega.
- Dainuokime žydai, -Dainuokim čigonai-
-Dainuokime garsiai visiiiii,
-Dainuoje mes visi ęsam Lietuvia
-Lietuva, - vieninga Tauta