Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 6 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Šis procesas turėtų vykti mūsų miesto rotušėje. Ten turėtų stovėti didelė medinė pakyla, tarp kurios išsirikiavę šūkautų miestelio gyventojai. Visa tai, turėtų būti lyg trumpas spektaklis, kuris visiems susirinkusiems užgniaužtų kvapą.
Bet jokios medinės pakylos čia nebus. Dabar ne tie laikai. Dauguma mano, jog tai kas dabar įvyks yra seniai išnykę stiprėjant valdžiai, keičiantis teisėtvarkai ir pasaulėžiūrai. Tačiau reikia vykdyti teisingumą ir šiandien mes jį gausime. Viskas po kelių minučių pasikeis. Galėsime drąsiai, nieko nebijodami vaikščioti miesto gatvėmis, o naktimis po kiekvieno keisto garso nesikelti iš lovos ir netikrinti ar niekas nenori išbadyti tau akių, už tai, jog per daug matei.
Visi susirinkę susitarėme saugoti šio vakaro įvykius paslaptyje. Taigi, šventai tikiu, jog niekas pažado tylėti nesulaužys ir paklaustas \'ką šią dieną veikei? \', nieko nelaukdamas - pameluos.
Pakeliu akis į vyrą, kuris stovi prirakintas grandinėmis prie gėdos stulpo. Jei sutiktum šį žmogystą, kokiame tamsiame skersgatvyje - vargu, ar be jokio šantažo iš jo išeitum. O jei užsitarnautum jo nemalonę - geriausiu atveju gautum kulką į galvą, o blogiausiu - pamažu netektum savo galūnių, būtum užkastas ar sudegintas gyvas.
Prieš mane stovi prirakintas vyriškis, kuris yra padaręs daug nuodėmių. Iš pažiūros jis paprastas, šiek tiek naivokas, nieko nenumanantis, garbaus amžiaus pilietis, tačiau taip nėra. Kartais pagalvoju, jog jo siela tamsesnė už pačią naktį. Žmogui butų nuodėmė gailėtis šio nusikaltėlio. Toks menkysta kaip jis - nusipelnė mirties.
Mes, proceso dalyviai, visą savaitę svarstėme koks jis bus šį vakarą. Kai kurie manė, jog jis spjaudysis bjauriais žodžiais, kiti, kad maldaus atgailos, tačiau jis stovi prirakintas, palenkęs galvą į žemę ir visiškai ramus. Gal jam šokas ir jis negali patikėti, jog čia paskutinės jo atokvėpio minutės?
Aplink jį stovi išsirikiavę trylika, dėvinčių tamsius smokingus garbingų piliečių. Trylika tų, kurie prisidėję prie teisingumo įvykdymo slaptomis, bet mūsų nuomone pateisinamomis priemonėmis.
-Koks tavo paskutinysis noras, Styvenai? - paklausė teisėjas ir neatitraukė pergalingo žvilgsnio nuo mirtininko. Šmaikštu, teisėjas nusprendė papokštauti. Nuo tokio poelgio nusišypsojau. Tai dar labiau pakartins mirtininko paskutines gyvenimo akimirkas.
Kaltinamasis pakėlė savo galvą ir apsidairė po kambarį. Įsivyravo nejauki tyla.
-Jūs ramiai negyvensite! -netikėtai iškošė nusidėjėlis. -Prisiekiu, net po mano mirties jūs nerasite ramybės, - pasigirdo jo skardus juokas. -Už mane atkeršys, -pasakė santūriai ir iškėlė aukščiau savo smakrą.
Net mirties akimirką jis turi daug savigarbos ir yra nepažeidžiamas. Pasipiktinau. Man apmaudu, jog jis nemaldauja pasigailėjimo.
-Aš turiu.. -ir jam nespėjus užbaigti ant mano baltų marškinių ištryško raudonis. Ranka paliečiau išsitepusias audinio dėmes. Sutrikau. Bet ne todėl, kad man šio išgamos pagailo, - viskas dėl jo paskutiniųjų ištartų žodžių.
Lėtai nužvelgiu susirinkusiuosius. Niekas nesišypso - niekas neišreiškia savo laimės. Visi tylime. Tačiau nepaisant to, iš visų veidų matyti, jog jie dėl šio poelgio kaip ir aš - nesigaili.
Ką tik nužudėme žmogų ir dabar pagerbiame jį tylos minute. Juk mes ne tokie menkystos kaip mirtininkas ir žinome, kas yra žmogiškumas.
Sakote, kad mes pasielgėme neteisingai? Klystate. Viena žvėries mirtis išsaugos šimtus kitų gyvybių. Dabar miestelyje žmonės bus saugūs ir man nebereikės pergyventi dėl savo šeimos sveikatos.
Budelis pasitaisė savo raudoną kaukę ir skubiai skuduru nuvalė kirvį išsitepusį krauju. Visi jo tapatybę puikiai žinojome, tačiau dėvėti kaukę reikalavo seni papročiai. Mat teisėjas norėjo, kad viskas būtų įsimintina.
Budelis pasiėmė mirtininko galvą į rankas ir išėjo iš susirinkimo salės, lyg ši atimta gyvybė būtų niekis. Stebėjau jį tolstantį. Jis buvo toks pasitikintis savimi ir šaltas. Vyras nedvejojo ir laisvai atliko šį darbą. Jokių jausmų, tik teisingumas, -toptelėjo man mintyse.
Mirties nuosprendis įvykdytas.
Pagaliau visi tapsime nepriklausomi ir laimingi.

O gal būt mirtis ne visko pabaiga? Galbūt, mes pažadinome iš snaudulio dar didesnį blogį?
2015-01-22 19:14
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 1 Kas ir kaip?
 
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą