Trumpiausias kelias Namo -90

Pro langą išskridusį, „futbolo kamoliu“ virtusiu Šturmoną Geležėlę pamatė besigrumentys „Volgo-Donas“ ir „Belomoras“ futbolistai. Vieno futbolisto koja paspyrė išskridusį „kamolį“ir, -patiko. Pasileido spardydami jį gainioti po Odesos gatves ir aikštes. Pro traktieriaus langą iššokę septini, kaukėti tipai apsižvalgė; -kur dingo nelaimėlis? Išsiskirstė po du į skirtingas puses ir pasileido ieškoti paslaptingo, neapsimokėjusio traktieriaus klijento. Pamatę kaukėtus tipus, nuolat slankiojantys po Odesą, tuo kart prie traktieriaus „Trys Karosai“ varlinėjantys įtartini vaikėzai išsibėgiojo į skirtingas puses. Išgaravo kaip kamparas.

Spardomas „kamolys“ buvo kantrus; nepalyginsi prieš daugelį metų Lubiankos, Matroskaja tišina, Butyrkos ir Vladimiro kalėjimuose gautus smūgius, -tuse pat kalėjimose
kur buvo kankinami pokario Lietuvos partizanai, -ten pat, po kankinimų šturmanui Geležėlei teko išbarstyti ne tik dantis, bet Laurentijaus kaulalaužiai ir šonkaulius praretino. Su Šturmanu Geležėle buvo išbandyti visi įmanoni kankinimo būdai, nuo šautuvo „šompalo“iki „vargonu“ Vėliau, būnant Kolymos katorgoje, vietoj įprastų šonkaulių teko suisdėti nerudijančio spyroklinio plieno šonkaulių plokšteles. Iki šiol Geležėlė yra dėkingas chirurgui Vyteniui -viršininkų vadinamu-Povilu.. Dtrąsus žemaitis buvo, toks ir liko. 2014-aisiais išskrido į Afrikos džiungles. - Europa iškomandiravo su virusais kovoti. Štai kokių karžtyių reikia Lietuvai šiandiena. Butent dėl tokių pasišventusiu žmonių, šiuokart Šturmanui Geležėlei Odesoje, smūgiai buvo tik lengvas masažas. Išskridusį per langą futbolo kamolį perėmę futbolistai, pradėjo spardyti Šturmaną Geležėlę. Ilgai spardė ir gainiojo po aikštęs ir gatves, skubėjo, nes 2014 -aisiais jie taip pat nori vykti į Braziliją, į Rio de Žaneirą, bet paaiškėjo, kad jie vėl nuvylė „imperatorių“ Kibeną Peną. Nebevyks į Pasajulio futbol fiestą, nes vėl - eilinį kartą nepasisekė, -Čiort poberi. Iš tų laikų, iš Šturmano Geležėlės liko tik jo, futbolo kamoliu virtusiu nuotrauka su būsimais 2014 metų čempionais ir daugybė prigamintų futbolo kamolių kopijų. Kopijų, kuriuos šiandieną spardo daugybė LIetuvos ir Vidurio Europos valstybių miestelių kiemų vaikai. Ruošiasi naujiems čempionatams. Kaip gražu. Bet tai bus vėliau. Dabar žiūrėkit, be gailėsčio spardomas Šturmanas Geležėlė - „futbolo kamolys“, po kampinio smūgio, pagaliau nuriedėjo plačiais, keliu šimtų pakopu Odesos granito laiptais, -dar-dar-dar-dar... -iki pat jūros. Kaž kas, krantinėje nusistebėjo: -Čiort pobėri, -Djavol. / Velniai griebtų -Velnias/. Tuo kart viskas baigėsi laimingai, nes ant kranto, Rytų „Imperatoriaus“ Kibeno Peno Odesos grupės vietininko, -Japončiko „žveiai“ buvo ištempę tinklus, -gaudė Jūrų velnią-Ichtiandrą.
    Rkrisdamas  Odesos laiptais „kamolys“ atsimušo į krantinės sienelę, pakilo aukštai aukštai ir nuskrido į Juodosios jūros putojančias bangas. Atsimušęs į bangos keterą, kamolys išsitiesė „kregždute“ perskrido per granito bangolaužį. Jei ne, būtų atsitrenkęs ir ištižęs kaip naktinis drugys į skriejančio Peterio Graužučio limuzino lango stiklą. Perskrist perskrido, bet, -o Dieve, -papuolė į spąstus. Už bangolaužių buvo ištempti Japončiko žvejų tinklai. Kai žvejai sugavo, instinktyviai, kaip kokia skraidančią Mesje-“Žaliąją varle“, ar per gimnastikos ožį -'Valdemarą“ šokantį keistą padarą, labai apsidžiaugė.
Pagaliau, vargais negalais Šturmaną Geležėlę ištraukė. Jis buvo susirietęs, pritrauktom kojom, už galvos susiėmęs rankom ir visas šlapias. Vandenys tik varva. -O, -kas dabar bus? -šnabždėjo jo lūpos. Suglaustom didelm ausim padarąs Japončiko žvejus suklaidino, bet jie vis vien labai apsidžiaugė. Išpainioję iš tinklų „žvejai“ patikėjo, kad į tinklus, tikrai papuolė paslaptingas Jūrų Biesas -amfibija, vardu Ichtijandras, bet teko nusivilti, kai iš aukštai, kelių šimtų pakopų laiptais, nusileido ir atėjo Bocmanas Krauzeris su dviem Pasaulio čempionais broliais-Kabliais išsiaiškinti, visi džiaugsmai dingo, -kaip pradingsta „sudrėkę“ valdininkai, - visi galai į vandenį.

Šturmano Geležėlės žirgas, -mustangas Ferdenabdas pamatęs spardomą ir nuskridusį laiptais „kamolį“, ėmė vytis
Bandė šuoliuoti į priekį, - žemyn galva, bet buvo labai nepatogu. Taip galima ir sprandą nusisukti;-pagalvojo jis. Mustangas Ferdenandas buvo protingas gyvulys. Apsisuko uodega žemyn ir šoliukas po šoliuko nusileido kartu su Bocmanu Krauzeriu ir dviem broliais Kabliais, išsiaiškinti. Išsiaiškino, - pasirodo žvejai apsiriko ir pagavo visai ne Jūrų velnią. Visai nepanašus į Ichtiandrą.
-Balvonai jūs, -Ar nematot, kad tai visai ne Jūrų velnias. Tai žinomas keliaujantis jūrininkas, šturmanas Železniakas-Geležėlė. -Ge-le-žė-lė. - Atsiminkit visam gyvenimui. -Kol vėjas pūs, -Kol jūra oš -Atsiminkit... Jis atvyko aplankyti savo protevių Milžinkapius, -stepėje prie Chersono. Aplankyti protevių žemę, nes atsirado apsišaukelis, kuris nori pasisavinti Šturmano Geležėlės Genetinį koda. Tai jo, Šturmano Geležėlė paliko ant Milžinkapių akmenyse įrašus. sena Rūno rašmenimis. Tai jam skirti paminkliniai akmenys su užrašais: Kur Jis ėjo- ten sodai žydėjo“ Štai balvonai, vejziekiat ir matykit
kas stovi.  -Smirrr-na
Ramiai..... -Pagerbt... -Laisvai...
Pakalbėjus, išaiškėjo, kad Šturmanas Geležėlė Julytei nenorėjo nieko blogo padaryti, -tik mirgtelėjo jai akį. Na ir kas, kad mirgtelėjo? Už kasų juk nepatampė. Jis norėjo tik pasiklausyti aistringų kazokų dainų. Pasiklausyti dainų apie Juodają jūrą, -U Čioooor-nava moriaaa, - apie Jūrų velnią taip pat, o svarbiausiai sužinoti kaip ir kur surasti Zaporožiečių atamaną Vitalijų-Kliūčiką, - pravarde Kablys. Tuo kart, jie susipažinę, sukirto rankom likti ištikimimais vienas kitam amžinai. Prisiekė likti Laisvės ir Nepriklausmybės siekiams ištikimais visą gyvenimą, ne tik savose šalyse, bet visame pasaulyje: - kančioj, bėdoj ir varge palaikyti vienas kitą. Nuo to laiko tarp jų ranku paspaudimais buvo pasirašyta, -zgada. Štai, po keliolikos metų, jie vėl netikėtai susitiko, Vilniuje, Sausio-13 dienos paminėjimo išvakarėse.
-Prie Baaal-ti-jos jūūūūūūros…uždainavo Julija Lietuvos partizanams Nepriklausomybės aikštėje. Netkėtai pasigirdo naujai, Lietuvos Muzikos Dievų sukurta daina, -Niekada mes nebūsimę broliais. Parlamento aikštėje klausėsi visi Vidurio Europos Karžygiai, Gedimino prospekte klausėsi visi Lietuvos partizanai. Visi jie klausėsi susijaudinę ir, - nuliūdę. Daugelis raudojo. Šturmanas Geležėlė, laikinai virtęs Analitiku, buvo atsakingas karys. Jis, stovėdamas ant Tauro kalno su benražyge Viščiuku princese taip pat liūdėjo. Jis liūdėjo, bet širdimi jautė, kad negalima atsisakyti visų Brolių Rašų nes daugelis jų yra suklaidinti. Ši skaudi daina yra skirta imperatoriaus Kibeno Peno Rytų Krajinos separatistams ir samdytėms Rašų teroristams. Ji skirta didžiūnams iš Širšino lizdo. Lizdo ęsančio didingos dvidešimtojo amžiaus Kankinių Skeletų piramidės papėdėje. Piramidės stovinčios už storų, raudonų Kremliaus sienų. Ši daina yra skirta imeratoriui Kibenui Penui ir jo šutvei. Ji yra skirta melagingos propogandos suklaidintiems jo gerbėjams. Ateis laikas ir daugelis supras kaip buvo siaubingai suklaidinti. Kol ateis šis laikas, Jureivis Antonio de Samurato, - Šturmanas Geležėlė ir jo Kariai turi atlikti labai didelius darbus čia, -Lietuvoje. Imperatoriaus Kibeno Peno rožinėm svajonėm,    su jo puikybės prisodrinta asmenybe griūs kaip griuvo daugelis Babelio bokštų statytojų. Labai gaila, kad iš istorijų napasimokoma ir vėl atsiranda naujų „ Psiaudo-architektų“.

Parlamente, dainos klausėsi Lietuvos parlamentarai ir Generalinis štabas. Niekas nepastebėjo kaip nuošalėje sėdėjęs Kaubojus Gipsis nusisukęs tylėjo. Kaubojus širdis raudojo kartu, bet ne dėl to, kad jį sugraudino daina, bet dėl to ką pamatė ekrane. Jis tuo kart visai nenujautė, kad jo žirgas, tas pats mustangas Ferdenandas iškrės panašų pokštą. Jis buo smalsus gyvulys, bet kad po kelerių metų atbulas nuriedės nuo Martyno Mažvydo bibliotekos laiptų ir atsisės ant šiukšledėžės, - šiukšledėžė apvirto ir tuo pačiu apvertė budinčia „Ambukatorija“ apvertė greitosios pagalbos visą ekipažą, kaip tiktai nebūna, niekada netikėjo. Bet kartais pasitaiko. Techsaso prerijos jam buvo palankiau lenktyniauti su „Tornadais“ir vėjais. Kiek dėl to vargo turės per Valdiškus namus jo raitelis-Kaubojus Gipsis. -Vaje-vaje... Koks kartais būna žiaurus žmogaus likimas. Atrodo nieko dėtas, o vistiek lieki kaltas. Ir būsi nubaustas už tai, Kaubojau Gipsi. Raudok dabar, raudok, Kary., pasigallėjimo nebus. Pagaliau nusiraminęs Kaubojus pasirėmė abiem rankom po smakru, prabraukė mažyte lupine armonikėlę per lūpas ir tyliai užniūniavo:

Oj tu Varne, juodas Varne, - ko skraidai man virš galvos, - Pasakyki Motinėlėi, kad be Jos gyvent sunku.. Nepriklausomybės aikštėje, prie laužų, Baltijos ir Vidurio Europos Karžygiai jam pritarė:

-Oj ty Voron, čiornyj Voron,

- Što kružiš nad golovoj,


- Pėrėdai rodnoj Krajynė,

-Čiornyj Voooo-ron, ja ne Tvoj