Vijokliai
pro langą
sutemsta ir byra
pūkais ir plunksnomis
nuteka
žolės kotais skamba
tavo vakarykščiai žingsniai
kas antra plytele
praskrieji tą seną eglę
ir neatsimeni
ar buvo kada
gatvėje pastebima kibirkštys
liepsnos ir sruvenimas
paslepiantis atmintį
iki pavasarių.