Trumpiausias kelias Namo -89

Tais tolimo pokario;-penktoji, šeštojo, septintojo, aštuntojo  dešimtmečių metais, kybantis keistas „ruporas reproduktorius“ kiekvieną rytą transliavo rytinę mankštą: - Na zariatkų, -stanovys…Ets-dva, Ets-dva-tri…/Mankštai pasiruošti, -viens-du-trys/ aidėjo skardus trenerio iš Moskovijos Levitano balsas. Balsas aidėjo per kelis miesto kvartalus ne tik Odesoje, bet visuose miestų ir miestelių aikštiese, per visą Kibeno Peno imperija. Laidas pradėdavo griausmingu  himnu, baigdavo populeriom, tradicinėm dainom, „Pamaskvio vakarai“, “Ir platus gi kraš  mūs gimtasis“, „Paukščiai skrajūnai“;-Lėtiat pereliotnyje ptyci, -V tumannoj daly goluboj, -A ja ostajūsia s toboju, -Rodnaja moja storona, -Ne nužen mnė bėreg turėckij, į Afrika nam ne nužna... /Skrenda klajojantys paukščiai, - toli, miglose, -Aš lieku kartu su tavimi, -Gimtoji manoji šalis, -Nereikalingas man svetimas Turkijos krantas ir Afrika man svetima/. Garsiai dainavo visais ruporais per visą imperija nuo Baltijos iki Kurilų, Sachalino, Kolimos, bet viskas buvo atvirkščiai. Dainose buvo vieną, o ištikro vykdavo visiškai priešingai. Visais laikais, visiems Rašų imperijos Kibeno Penams,  buvo vis maža ir mąžą;-maža Azijos, -maža Afrikos -maža Pietų ir Centrinės Amerikos. Pranešinėjo šis „ruporas -reproduktorius“ daug apie ką, - apie Islamo teroristus, apie „Kurską“, apie keistą kelto“Estoniją“ katastrofą, - apie Smolensko tragedijas; apie Katynę-1 kuri buvo dešimtmečiais nutylėtą, kol neįvyko tragedija su Lenkijos prezidentinių lėktuvu;-Katynę-2 tyliai prakalbėjo. Šį karta nenutylėjo, - pranešė su labai keistom, bet įtikinamom intepretacijom, -Žinokit Pasauli, būna reiškinių kurių neįmanoma paaiškinti. Mes patys žiūrim į visą tai išsižioję ir ęsam labai nustębinti, - o paiškinti negalim. –Patikėkit, kalbu nuoširdžiai ir atstokit nuo mūsų, Prisiekiu visais gyvenusiais šimtais Kibeno Penais iki manęs. Patikėkit manim, paskutiniuoju, Naujausių laikų  KIbenų Penų, -Štai, žiūrėkit, - ir persižegnojo... 
      Pranešimai  buvo  panašūsu į tiesą, bet šturmanui Geležėlei atrodė, kad aiškiai kažkas yra slepiama. Todėl Jis, būdamas komos būsenoje tvirtai nusprendė praskleisti Kibeno Peno „Paslapčių skrynią“. Šių dienų aktualijos vertė Jį trumpam nukrypti nuo Lietuviškos korupcinės  Programos ir papildyti ją naujais pikantiškais „prieskoniais“ iš Rytų folkloro lobyno., - iš Kibeno Peno virtuvės. Tai Šturmanui Geležėlei  buvo nesunku padaryti, nes būnant komos būsenoje  Bocmanas Krauzeris pirmiausiai pašautam Šturmaną Geležėlei į atvirą žaizdą užpylė Kosminio stiprybės eleksyro „Patrova-70“. Jis taip pat nepamiršo, šio gėrimo šlakelį įpilti už atkritusios apatinės lūpos. –Jie...., - Bocmanas ir Šturmanas gerai žinojo Rašų papročius ir jų folklorą: „Umom Rosyjų nėponiaty“ /Protu Rašų nesuprasti/ Todėl suprantama, kad po išlenktos pilnos kryštolo taurės „Raspūtin“, įsiskverbusiai į jo, Kibeno Peno smegenis, Šturmano Geležėlė Dušele galės ramiai pasikalbėti su Kibenu Penu lygiosiomis apie viską;-apie praeitį, dabartį ir ateitį. Visi šio beveidžio išsigimelio planai gulėjo kaip ant delno. Šturmano Geležėlės Dūšelė viską perprato, palingavo galva ir pro drumzlinas Kibeno Peno akių vyzdžius išskrido iš gulinčio minkštuose pataluose, apimto demoniškos, panašaus į Frankeinšteino aistros, kūno. Pakibęs virš jo, pažvelgė į ji ir pamatė jo daugialypės asmenybės likimą ir siaubingą lemtį. Minutėlę dar stebėjęs gulintį, Naujausių laikų Demoną, gimusi ir aoklieta pagal paliktą programą ilgam laikotarpiui iš  pagarsėjusio nesantokiniais ryšiais savo tėvo Laurentijaus prieš 60 metų. Šis turėjo išdirbtą metodą, užšaldyti vištos kiaušinius ir po šimto, dviejųšimtų metų galima išperinti „Gaidelį“ Jam ilgai laukti nereikėjo, Petrapilio chirurgas gimė tais pačiais 1953 metai kiek pavėluotai, po 53 metų karštos Vasaros, bet Kibenų Penų dinastijai pratęsti  laiko pakako. Istorija tęsiasi.
        Šturmano Geležėlės Dūšelė pasidalino įįspudžiais su Kapitonų Amerika Styvu Rodžersų, atsisveikino: -š dar sugrįšių, Kibenai Penai, ir dingo per ten kur įėjo, - pro orlaidę. Po kelių minučių Šturmano Dušelė grįžo į savo kūną Parlamento rūmų požemiuose.
        Dabar  Šturmanas Geležėlė prašo, kad nepamirštumėt, užsirašykit, Gerbiamieji melomanai ir kitokie malonūs „žvirbliukai“, „vabaliukai“ir ‚varliukai“, Veiziekiat toliau kas buvo atsitikę kartą Odesoje.. 
      Daug kas buvo pranešta per šį „ruporą-reproduktorių“ . Melas ir tiesa buvo viename lygyje: tiesa buvo subalansuota ir subtyliai pameluota. Pranešimai buvo panašūs į tiesą, nes pirmieji, didelės Rašų valstybės asmenys kartu su Cerkvės Patriarchais Nikodimais, Kirylais, Aleksijais kartu mušėsi į krūtines ir dėgavojosi;- Dėvaži nemeluojam ir sinchroniškai, eretiškai  persižegnuoja teleekranuose pasirodydami visam Pasauliui: -Bože, Caria chrany…Šiandieną, pagal Geležėlės logiką, šie  patriarchai privalietų pasmerkti Kibena Peną ir atskirti jį nuo viso krikščioniškojo pasaulio, bet ne. - Pučia į tą pačią, vieną, Vasiliausko dūdą.
        Nemeluosim. Reproduktorius, be mankštos, buvo naudojamas paskelbti aliarmą apie pavojus. Kai pavojų nebūdavo, tokiais atvėjais reikėjo juos sugalvoti ir paskelbti „manevrus, -Kalbėsim atvirai, nėra ko slėpti: -Jis, šis reproduktorius, taip pat tarnavo ir geriems tikslams, visuomenės turiningam, kulturingam laisvalaikiui. Tuo kart, Odesoje, kai lankėsi Šturmanas Geležėlė traktieriuje „Trys Karosai“ buvo pavakarys ir per reproduktorių skambėjo „Futbolininkų maršas“. -Ta-ram-ta-ram, tara-raj, -tara-raj, -tara-ram, -tararaj-tararaj...
            Šturmanui Geležei, po Vitalijaus Kablio smūgio per apatinius šonkaulius, išskridus per langą su visom langinėm, įvyko baisus sutapimas;- pagal futbolininkų maršą, priešais smuklę, iš skirtingu pusiu, iš kairės ir dešinės ristele bėgo dvi futbolininkų komandos. Ant marškinėlių aiškiai matės ryškus užrašai... Štai, dabar visi“varliukai: ir„varniukai“žiūrėkit  į ekranus, tuoj pasirodys. Tikrai, - po trumpos reklamos pasirodė.
            Granito ir marmuro krantine, ristele bėga dvi rinktinės;- iš kairės- „Volgo-Donas“, o iš dešinės -“Bėlomoras“.
-Taram-taram -taraita-ta, taram-taram-taraita-ta, - tikri šmaikštuoliai, ristele risnuoja, rankelėm plasnuoja, koiales kilnuoja: -Futbolistai greitakojai tartum vėjas, -Kas pirmasis įvartį įmuš…- Kas šiandieną „priešą“nugalieeeees-Ojeeeee-Oje-ojeee, -Vajieeeee-vajie-vajieeee, -aidėjo ekrane iš Odesos. Taip pat aidėjo Vilniuje, - Gedimino prospekte gyvai, aidėjo Parlamente, taip pat gyvai visi pamatė ekranuose ateinančius išmasažuotus, pasiruošusius kovai kovotojus Roki Bulbo ir Vitalijų Kablį…. Jie taip pat raitė rankas-kojas, ruošėsi parodamąjai kovai.. -JIe-jie…Bet Rūtkos Bankrūtkos, matomai po Amūro strėlės nokdauno, siunčiami signalai buvo stipresni ir Šturmano Geležėleės kompromitacija ekranuose buvo vykdoma toliau…. O-jieeee-ojie -ojie, -Va-jie-vajie-vajiee...