Trumpiausias kelias Namo -88

Analitikas -Šturmanas Geležėlė trumpam apsiramino, tikėjosi, kad Rūtka Bankrūtka, pagaliau liausis jį kompromituoti ir mintyse pasiuntė Amūro str4lę. Jis nematė kaip sureagavo į tai Rūtka. Tai matė tie, kas buvo šalia. Pamatė, kad ji pasikeitė, veidas išraudo, gal būt iš gėdos, o gal dėl kitų priežasčių, -panašu kad širdyje susijaukė, - ji pajautė keistus drebulius. Tai atsitiko labai laiku, bet, -ar ilgam?
Operatoriai liovėsi „kralinti“ žiūrovus žiūrinčius į pakabintus ekranus, nutraukė laiku Šturmaną Geležėlę demaskuojantį kiną. Visi pamatė ne Šturmaną Geležėlę, nepadoriai skraidantį po Odesos gatves, aikštes, bet ir po uosto akvatoriją. Jie pamatė ekrane, ant smuklės stogo skliauto, prikabintą galingą, kelių dešimčių baitų ir kelių šimtų decebelų, panašų į didelį kibirą su įkrautų į jį  krepšinio ar futbolo kamopliu, tuo pačiu jis buvo panašus į didelę prasiskleiduisią tulpę riaumojantį ruporą- reproduktorių . Šis ruporas-reproduktorius liko kyboti kaip XX amžiaus realiktas, pranešantis apie svarbius ir mažiau svarbius įvykius. Pranešinėjo apie karų pradžias, pabaigas, o jei atvirai, - tai be pabaigos. Riaumojo taj apie Trečiajį, tai apie Ketvirtąji pasaulinį karą, bet kaip jis vadinsis; Didysis Tėvynės, ar kaip kitaip, -nepranešė. Nepranešė, nes jį reikia pirma laimėti.
        Pranešinėjo apie Kosmoso užkariavimus, kelis kartus per metus aidėjo 50 patrankų salvių saliutai. Pranešinėjo apie „išvaduojamuosius „ žygius“ Viename, Afganistane, apie Prahos ir Budapešto išvadavimą nuo imperialistų grėsmės. Apie vienus pranešinėjo labai garsiai, o apie kai kuriuos, pusiau lūpų, - su paslaptimi. Pasakodavo legendas kaip „futbolistų“, „chokeistų“, „artistų“ internacionalinės brigadas vyksta ilgalaikėm „gastrolėm“ su „sportinėm“ Cackų stovyklom į Ispaniją, Egiptą, Palestiną. Į Kubą siunčiami “meleratoriai, “agronomai” ir “statybininkai”. Vykdoma propogandos programa buvo sukurta labai senai, gal būt nuo Petro Didžiojo ir Jekaterinos laikų. Ji buvo vykdoma visada, nepaisant laimėtų ir pralaimėtų revoliucijų ir karų.. Šiandieną ji yra modernizuota ir vykdoma tiksliai pagal Kibeno Peno susapnuotą programą, tiksliai pagal sarašą, visomis priemonėmis, bet kuriame Europos ir Pasaulio taške. Tam yra paruoštas įdeologas ir įkvepėjas, -Naujasis Raspūtinas. Lumumbos universitete paruošti būsimieji prezidentai, premierai, - laukia kada bus jų šalyse duotas skambutis ir- kelias į piramidės viršūnę  atviras, -teritoriją išvalytą. Gali užimti postus Polpota, Chuseinai, Kadafiai ar pats Kastro, - palaikomi  perversmininkų ant „Kalašnikovo“ durtuvų. Paruošti Rytų separatistų smogikai, pagal moderniausias technologijas atliko savo juodą darbą, sukiršino gentis todėl būtina padaryti „tvarką“, - suteikti „humanitarinę“ pagalbą. Priemonės tinkamos visos, - nuo dūrio skiečiu –Dmitrovo pavizdžių, durklo ar kulkos-pemiero Palmės ir Popėžiaus Jono-PauliausII pavyzdžių, apšvitinimo radiaktyviais atomais, -Litvinenkos asmenių  ar epidemijas sukeliančiamomis bakterijomis, - paukščių, kiaulių ir kitais, naujomis neatpažintais X-sais. 
      Apie  svarbius aštuntojo dešimtmečio įvykus, ape „Žalgirį“, kuris tris metus iš eilės, su slaptu ginklu: „Sabas-220“ daigojo Cackos „žasiukus“, -nutylėjo. Priminsiu, kad tais, aštunto dešimtmečio metais Maskvienų žemėse: -Skrido žąsys nuo pat ryto, iš sparnelių plunksnos krito, bet apie tai, - ruporai: -Tsssss…nutylėjo. Po daugelio metų, 2014 prabilo naujai, -vietiniais kanalais pratrimitavo: -Tu-tūūūūū, kad atsirevanšavo ir suteikė nusipelnusių vardais ir prisegė ordinus. Taip „žasinai“ pradėjo daiguoti lIetuviškus Elnius, Kurtinius, ilgesnius ir trumpesnius Rimukus, Gintariukus ir kitokius „gyvius“. Kažkada Šturmanas Geležėlė yra pasakęs;-Sliekus sliekuoja…
  Šis ruporas-reproduktorius pranešinėjo apie atėjusius Naujus metus, pranešinėjo, kad šiandieną gyvename geriau negu vakar, o ryt- poryt gyvensim: -Oho-hooo, nes keliais miliardais pūdų grudų prikūlėm daugiau. -Kepsim bandeles ir dainuosim... - Aaa-ja-ja-jai –Uuu- ju-ju-jui... Apie įvežamus grūdus, gaunamus mainai už auksą iš už vandenyno, - nutylėdavo. Pagaliau, - abėjuodami, bet pranešė visam pasauliui, kad vyksta Perestroika, - kitaip negalėjo įvykti, nes mes “garbingai” pasauliui įrodėme, kad nesamę Blogio imperija, mes pripažįstam padarytas klaidas, bet, - neatsiprašysime. -Ko jūs nori? - Ar nebus perdaug? - Voketija susivienijo, karą Atganastene nutraukėmę, bet neatsiprašysim už prarastus kareivėlius ir aukas, nes Lietuva, - Kad jos balalaika, Kovo 11 paskelbė Pasauliui apie atkurtą Npriklausomybę ir viską sugriove, -Ramtadryle-le.... Lietuva dainuoja: -Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos. Kibenas Penas guli nokdaune. Smūgis buvo stiprus, bet- persilpnas, -Atsigavo. Pasaulyje, vieni Lietuvai plojo, o kiti? Kiti pasipūtę didžiūnai Vakaruose, inkšti pradėjo: -Maučiat, -Ar neperdaug kalbat, Nykštukai- Vabalėliai?. -Viską sugadinot... O Lietuva toliau dainuoja susikibę, ne tik rankomis, bet Širdimis su Baltijos, visų Vidurio Europos nepriklausomų valstybėmis, su kitomi  valstybėmis Vakarų Europos Sąjungos valstybių sandraugoje Didžiąjame Europos Kelyje. Pasaulis 1991 metais po didžiojo Moskovijos pučio, begėdiškai pramiegojo. Šiandieną skiname vaisius.
        Ruporai-reproduktoriai buvo pakeist naujom kibernetinėm- vizualinėm priemonėm, pakeitė retoriką ir įžuliai ėmėsi vykdyti Niurzglio- Kibeno Peno programą. O Lietuva, Europa ir Pasaulis, -dainuoja;- Ant kalno mūrai, -Joja Lietuviai..... -Žemėj Lietuvooos ąžuolai žaliuos, -Ąžuolal žaliuos, - Žemėj Lietuvooos.....
      Taip jau atsitiko; Štumanas Geležėlė būdamas Parlamento požemiose, komos būsenoje, trumpam, sutiko skraidanti dar vieną Dušelė. Susitikusi su Kapitono Amerika Rodžerso Styvensono Dušele viską apsvarstė. Pasakysiu atvirai, - jie pasitarė ir trumpam buvo nuskridę iki XX amžiaus didžiulės, nukankintų, karuose žuvusių, Skeletų piramibės Kremliaus teritorijoje. Piramidės stovinčios aukščiau debesų, iki pat dangaus. Piramidė vadinosi „Karų apavijozė“.  Apskrido raudonai šviečiančius Kibeno Peno rūmus ir įskridę per orlaidę, apsižvalgė, atpažinę jį prasiskverbė į jo smegenis. Šis tuo metų, po Naujametinių sveikinimų ir galingai, naujai suskambėjusio iš vienolynų surinktų choralo giesmininkų gomurių, sugriaudėjęs, senojo, sovietinio, šiek tiek pakeistais pranašiškais teksto žodžiais jį labai pakylėjo. Buvo labai patenkintas. Pasigrožėjęs saliutais ir fejerverkais, mostelėjo į gerklę dar vieną  pripildytą taurę „Rasputino“ ruošėsi miegoti ir susapnuoti pranašiškus sapnus.
      Štai, Mielėji, sėskit arčiau prie laužų, glauskitės vienas prie kito ir klausykitės. Klausykitės ir žiūrėkit į ekranus, prisiminkit kartu su Lietuvos Partizanais Gedimino Prospekte, kituose mūsų Senojo Vilniaus gatvkase ir aikštėse,  kartu su atvykusiais svečiais iš Europos ir kitų Pasaulio šalių. Stebėkit kas atsitiko Štumanui Geležėlei vieną kartą Odesoje.. O dabar, prisiminkim dvidešimt penkerių metų senumo svarbiausią įvykį, -Baltijos kelią ir  padainuokim kartu; -Lietuva, -Latvija, -Estija...
.  –Žemėj Lietuvooos, ąžuolai žaliuos, -Ąžuolaaai žaliuos, žemėj Lietuvooos...