Trumpiausias kelias Namo -85

Oi, Močiut, Močiut, mano Motinėlė,
                                Kodėl nepagimdei mane akmenėliu...

Parlamente, už skaidrumą atsakingi žiniasklaidos atstovai merkė vienas kitam akį, trynė delnais ir tyliai šnibždėjo sau: - Na -turėsim gražaus pelno - Na-suplauks į mūsų saskaitas, -užteks ir valstybei atkurti apkarpytus Snoro ir Ūkio nusavintus indelius, o jei gerai papurtysim agentą Kupperį, - Lietuviškame Tvin Pikse turietų nemankas, o greičiausiai labai diiiiiidelis pelns turėtų bvūti... Nenuostabu būtų, -toks žvaigždynas į Lietuvą suplaukė. -Reikia pasinaudoti tokia reta proga, ir…
    Visa žiniasklaida viltingai nukreipė prožektorius, tele, foto ir mobiliųjų objektyvus į ringą. Vaizdus siuntė į redakcijas, o šie be cenzūros- tėsiogiai į ekranus. Ekranais buvo nukabinėta visur; didesnių Lietuvos sostinės gatvių sankryžose ir aikštėse, viskas buvo trancliuojama tėsiogiai su bėgančiom eilutėm ir garsiniais komentarais, papildoma archyviniais intarpais iš Šturmano Geležėlės ir Vitalijaus Kliučiko- Kablio praeities. Žiniasklaida norėjo reabelituotis, -Tegul žino visa Lietuva ir Pasulis, štai, žiūrėkit kokie yra šie, naujų laikų Herojai iš tiesų, o ne iš legendų. –Špic tara-rai…
      Šturmanas Geležėlė su bendražyge „Viščiukų princese“ sėdėjo Tauro kalno viršūnėje ant akmens, glostė jį, taip pat žiūrėjo žemyn į kybantį didelį ekraną, mintyse jie  prisiminė savo motinėles, tyliai uždainavo:
              Būtumei  pagimdžius mane akmenėlių,
              Būčiau aš gulėjęs šalia vieškelėlio…..
      Buvo smalsu žinuoti ką kalba Lietuva, ką mąsto ant Tauro kalno šlaitų susirinkę, atvykę iš visų regionų, - Lietuvos partizanai. Jie pasikloję šiltus užtiesalus, susėdę ant atvėsusios, savo, lietuviškos Žemės maitintojos, pasistiprinti, paglostė Ja, padėkoję už dovanas, pusryčiavo, kalbėjosi apie artėjantį Referendumą, aptarė -kaip apsispręsti, - už, ar prieš. Dalyvauti nusprendė beveik visi, kam rūpį Lietuvos ateitis. Dalyvauti ir pasisakyti pagal sąžinę ir supratimą, o Šturmanas Geležėlė neabejojo Lietuvos žmonių išmintimi, stebėjo kybantį dideli ekraną, šypsojosi į rankovę. Analitikas -Šturmanas Geležėlė ir „Viščiukų princėsė“ pasitarė, -nusileido žemiau ir prisijungė prie visų pusryčiaujančių. Išsiėmė iš gilios kišenės kelis vytintuos lašišos akių lešius ir po vieną, kaip žirnius, susimetė į burną, tyliai kramtė. Pokalbis sunkiai mzgėsi, bet jis ir nesiekė labai atvirauti. Jis daugiau klausėsi ir pritarė, arba nepritarė nuomonėms, bet nebuvo abeingas. Jis atsakydavo:
-Broliai… -Geriau vieną, antrą kartą suklysti, bet niekada nenurimti ir ieškokit  tiesos. Negalima klysti amžinai, -Ieškokit tiesą, raskit ir skleiskit ją visomios įmanomomis priemonėmis visada, o geriausiai tai per Rašyk lt. svetainę. -Neapsiriksit.
Pagaliau, po trumpos reklaminės pertraukėlės; „Kaip pigu, patogu ir beveik už dyką“ pasirodė vaizdai iš Parlamento. Kaip tik tuo laiku ekrane pasisveikino „ Analitikas- Šturmanas Geležėlė ir svečias nuo Dnepro krantų, - Vitalijus Kablys. Jie kalbėjosi apie viską, tik ne apie pirmą pažintį Odesoje.
Už Parlamento, prie paradinio įėjimo nekantravo „patriotiškai“ nusiteikę Sąmokslų teoretikai ir reikalavo Nuogos tiesos. Dvidešimt metų, kas savaitę, pastoviai kuria Sąmokslų tearijas, o įvykdyto sąmokslo kaip nėr, - taip nėr… Tik „Šešėlis“  pasislėpęs šešėlyje, po paunksnių, trina delnais ir dėkoja: -Ačiū, ačiū, ačių, Arnai Velyčikai. –Ets, -Tu tikras šmaikštuolis… Šiuo metų jie visi reikalavo: -Prašom žodžio, jei ne, tai mes nesustosim, - paviešinsim, visą tiesą apie Generalinį štabą, apie Generolus, apie Brolius Grimus. O pirmiausiai tai apie apsišaukėlį Šturmaną Geležėlę ir jo komandą.
-Alio, -Pršom mus įleisti, nes kitaip jums bus blogai, -reikalavo  pūsdamas dūdą Vasiliauskas. -Alio…-Prašau žodžio, reikalavo bankrutavęs žuvininkas Zigmas, vis dar keldamas aukštyn meškerę, -gal užkibs? -Din-din-din, į vartus beldėsi Rūtka - Bankrūtka Griniova, -Paviešinsiu, -paviešinsiu, -paviešinsiu, -aidu atskriejo reikakalavimai iki Tauro kalno. „Kaip baisu“-pagalvojo Analitikas, -tikrasis Šturmanas Geležėlė. Ir tikrai……
Netikėtai ekrane pasirodė keliolikos metų senumo vaizdai iš Odesos. Vaizdai buvo nufilmuoti slaptai ir pateikti šiuo metu netikėtai, kaip kompromatas apie Šturmaną Geležę ir jo suburtą Generalinį štabą. Vaizdai grąžino Šturmaną Geležėlę į netolimą, dar niekam nežinomą jo praeitį ir priminė pirmą susitiimą su Pasaulio bokso čempionu Vitalijum Kabliu. Tiesa, ne ant ringo... Tai atsitiko, -karta Odesoje, -skelbė pagėręs parūgusio Kisieliaus anoniminis “Čėlovėk į zakon” komentatorius …-Vinimanijė, -Vinimanijė….. Vot oni, paznakomtėsy, tovarišči…Kokije oni brodiagi... / Dėmesio…Štai jie, susipažinkit draugai, pažiūrėkit kokoie jie valkatos, ….. /
Tai buvo pirmą jų pažintis prie Juodosios jūros: - U Čiooor-na-va mo-riaaa: -dainavo Leonidas Uolinis /Utiosovas/ smuklėje „Try Karasia“/ Trys Karosai/ . Tuo kart, Šturmanas Geležėlė su Bocmanų Krauzeriu buvo atplaukęs su Rašų „kontrobandininkais““ į Odesą, žvalgybos reikalais ir pagal galiojančias jūreivių tradicijas apsilankė smuklėje „Try Karasia“/Trys Karosai/. Bocmanas Krauzeris išsiėmęs iš „kojos“protezo -smuiko dėklo Stradivarijaus smuiką su viena styga, pritarė žaviai šokėjai ir daininininkei Julijai:
                          -Ej, mariak, ty sližkom dolga plaval,
                          Ja, tebia, uspela pozobyty,
                          Mne tepery Morskoj panravilsia Djavol,
                          Jėvo chočiu liubyyyyyty…. į
    /Ej jureivi, tu perilgai plaukiojai, aš tave pamiršau, man patiko Jūrų velnias ir aš jį pamilau…/
    Šturmanas Geležėlė viską prisiminė, nuleido akis prieš “Viėčiukų princesę” ir tarė: Tai buvo seniai ir neviskas yra tiesa…
                        Geriau  būčiau gimęs šaltų akmenėlių,
                          Šiandien aš gulėčiau šalia vėškelėlio…