Trumpiausias kelias Namo -84

Ten kur ošia Tėviškės beržynai,
  Kur vingiuoja Nemuno vaga,
    Eskadrilės kyla į padangę
    Sudie pievos ir žali laukai..

      Stovėdamas Analitikas-Šturmanas Geležėlė su Viščiukų princese  ant Tauro kalno, nukreipė žvilgsnį Aušros vartų kryptimi, susikaupęs tyloje, kelias akimikas dėkojo Aušros vartų Šv. Marijai už globą ir palaikymą. Pdėkojo mintimis už Lietuvos Generalinio štabo globą ir Jų Žygį į Namus- į lioetuvą. Nusiraminę  pažvelgė į Parlamento pusę, -  abu šypsojosi. Jie matė kylančius – pulsuojančius iš Nėries garų fontanus. Garai kilo aukštyn, kaupėsi į vieną didelį kamolinį debesį, pagaliau lengvo vėjalio, ar kaž kokios kitos paslaptingos jiegos genamas debesys, lėtai nuplaukė Gedimino kalno link ir prisišvartavo prie Čiurlinio laivo. Laivo kapitonas Čėslovas, su naujai formuojama komanda, stipriai sutvirtino virvių mazgus ir neleido, pritvinkusį debesį nuplaukti į šalį, kad neuždengtų rytuose švytinčios Aušrinės žvaigždės. Šturmanas žinojo, kad parlamentinėje pirtelėje,  paryčiais, garas baigėsi. Šią džiugią žinią jam perdavė garsinių  būdu, - bocmano Krauzerį globojanti  gailestingoji sesutė  Mutytė. Ji, trys kartus sušvilpė dovanotų bocmano švilpuku: - Prrrrrrrr-Prrrrrrr-Prrrrrrrr.
–Taip... -Girdžiu bocmane Krauzeri. -Garas pirtelėje baigėsi, Galima duoti žinią konteinerio-kopterių flagmano pilotui Zbygnevui.
        Raketos iškilo aukštai aukštai ir pakibo parašiutais pakabinti virš Vilniaus miesto. Labai panašu buvo Antrojo Pasaulinio karo metais, Tai atsitiko Vakarų fronte, po Sąjungininkų išsilaipinimo Normandijos paplūdimiuose. Šlovė Didvyriams;- tarė Geležėlė ir pagerbė tylos minute-prisiminė septyniasdešimties metų senumo įvykius Vakarų fronte.. Gaila, kad tada, po desanto išlaipinimo, netrukus, virš Drezdeno miesto taip pat pakibo tūkstančiai parašiutų su “šviestuvais” Tai buvo keršto akciją už kelių dešimčių tūkstančių žuvusių sąjungininkų karių Normandijos paplūdymiuose. Kai užgeso žbinai,  ryte  pasaulis sužinojo;- buvo Drezdeno miestas ir per vieną naktį, -neliko, -liko  tik griūvėsiai. Kerštas labai pavoingas reiškinys. Apsižvalgykim ir pamatysim, kiek atnešė žmonijai nelaimių. Joks kerštas nėra pateisinams, dėl vienintėlės  priežasties, kad kiekvienas: žmogus, bendromenės ar valstybės nori gyventi laisvai kurti,  mylėti kiekvieną žmogų ir visą Pasaulį.
      Šiandiena  nepergyvenkit, - čia  yra Vilnius, yra Lietuva, ir šią naktį yra kitaip: -visose priemesčiose, visose miestose, rajonose pasigirdo užvestų konteinerio-kopterių variklių gaudesys. Kovinių mašinų pilotai, turbinose sukėlė dujų spaudimą ir didindami apsukas, šildė variklius. Konteineria –kopterių pilotai užsidėjo kaukes, žybtelėjo akimis ir tuoj tuoj pakils, jei reikės, apsuks mirties kilpą, tegul mato jų mylimos. Jei rimtai, nejuokaujant, galima praskleisti nedidelę paslaptį. Tokia čia paslaptis. Visi žinome kokios yra  patikimos Letuvos Karinės pajėgos; už tai Šturmanas Geležėlė ir Generalitetas yra dėkingas Partijoms,  Vyriausybėm ir vsų lygių Prezydentams, lenkiam galvas išėjusiems ir sveikinamę naujai atėjusius, dėkojameuž tai, kad per visą Nepriklausomybės laikotarpį sukūrė tokią galingą Lietuvos kariomenę. Gerbiamieji, labai klystate . Vieno parlamentaro, neatsakingai buvo pasakyta  tiesa. Tiesa tokia, kad turim vieną Šnobelio MerAZo tanką; “Giltinė” vardu, trys mokamosius lėktuvus ir trys laivus. Tai buvo pasakyta tam, kad suklaidinti priešą, o kad tiesa būtų apsoliuti, turiu pranešti, kad šiandiena Lietuvoje yra suformuotos nesuskaičiujama daugybę Sausumos, Jūrų ir Oro pajiegos visose regionose, -taip pat šiek tiek  turime ir užsienyje, išvykę, su labdaringa misija. Sausumos kariomenė sudaro sunkiųjų  ir lenvųjų šarvotų, ropojančių  konteinerių ir skraidančių  konteineria-kopterių, skirtų  sausumos, jūrų piestininkų  ir oro desanto daliniams. Jos visada pasirošusios veikti pagal suderintą Generalinio štabo planą. Paruošti savanorių kopos, pulkai ir divizijos iš Lietuvos Benamių asociacijos rezervistų. Rezerve paruošti inžineriai, mechanikai, navigatoriai  ir ekustikai  ne bet kur, o Lietuvos Karo ir Mokslų  akademijose.  Pilotai, su savo kovinėm mašinom, kaip vapsvų spiečius, bet kada gali pakilti ir atakuoti priešą geltonais, žaliais ir mėlynais  lengvaisiais  konteineria- kopteriais. Yra ir sunkiųjų – “Apach” tipo, -su dviem sraigtais. Jie yra universalūs, gali būti ir be sraigtų, judėti sausuma, pelkėmis ir forsuoti plačias upes, tokias kaip Vilnelę, Dubysą, Virvytę, Nemuną ir Amūrą. Jie transportuoja į frontą ne tik oro desantininkus ir jūrų piestininkus. Jie taip pat transportuoja ginkluotę, maistą, Coco-colą, iš Maximų ir Vikondų. Atėjus pjūtės metui, Jonas, vežą pilną bunkerį iš šešėlio. Visi mylimę maistą, o ypač Rokiškio sūrį už gerą kainą. Mašinos labai patikimos, aprūpintos bio-kūru su neišsenkančiais energetiniais šaltiniais. Turbinos su turbo generatoriais  dirba kaip šveicariški laikruodžiai, - šnybšdamos. Labai geros mašinos, tuo galės įsitikinti ir sąjungininkai iš NATO, per Didžiuosius  “Kalavijo kirtis” manevrus. Tuo įsitikino visi kas buvo šiuo metu Letuvos Parlamente, kai vyksta manevrų  “preliudija”-  “Gintarinė viltis”, ir uvertiūrą -“Sidabrinė strėlė”, nes, -  šiandiena visi ęsantys čia Parlamente ir susirinkę Lietuvos partizanai yra šių manevrų ne stebėtojai, bet ir aktyvus dalyviai. Na, o po visko, -pašvęsim. O kol kas…
    Parlamente kilo įtartinas bildenimas- panašus į šimtų šunelių kasymasį užpakalinėm kojelėm po ausim, kai nori išvaikyti isisiurbusęs erkęs, blusas ar uteles, o iš malonumo kalena dantimis;-kat-kat-kat. Generalitetas sėdėjęs ramiai, sukluso, mat pajautė po savimi, grindų vibraciją. Šturmanas Geležėlė, buvęs Analitikas sėdėjo krėsle ištiesęs kojas, šypsojosi ir stebėjo sėdinčius garbius parlamentarijus. Jis pirmas pajautė keistą vibrato. Pajautė ir pamatė kaip išbalo garbių parlamentarijų skruostai, kaktos išprakaitavo šaltais prakaito lašais, o kojos; -drin-drin-drin, -virpa
Pagaliau visus nuramino iš parlamentinių požemių, su garbiais svečiais, grįžęs  Komisaras Pasagėlė.  Visi pamatė jauną augalota vaikiną.  Jį lydėjo du kresni, nuleistais ūsais, virukai su čiuprynom ant viršūgalvių. Jie, kaip pridera Zaparožės kazokams, dėvėjo plačius šariovarus, buvo skustom galvom,  paliktas tik ant viršūgalvio  plaukų kuokštas- „chacholas“. Abiem prie šono kybojo lenkti kazokų, „Damasko“ plieno kardai. Teisybę pasakius jie juos buvo įsigiję Nepriklausomybės aikšties prieigose, ten kur savo kalvystės meną rodė vienas kalvis iš Žemaitijos. Simboliškai, -mainais, už keles gryvenas, dviems kazokams, atamano Kliučiko-Kablio apsauginiams ėmė ir padovanojo šiuos kardus. –Tram tararai. 
        Analitikas-Šturmanas Geležėlė pakilo ir priėjęs norėjo svetingai pasveikinti svečią; -pabandė trenkti  ranka į petį: -
-Zdorovėnka buly, Vitalij –Kably, -Gėroj Maidana / Sveikas atvykęs pas mus, - Maidano Karžygi. /. Šis spėjo nukreipti Šturmano Geležėlės ranką į šalį, sugriebęs per riešą, pasuko ir užlaužė Šturmanui ranką. Abu stovėjo persikreipę, kreivai šypsodamiesi, kol pagaliau Kablys paleido ranką ir pasisveikino su Šturmanu kaip pridera seniems bičiuliams, niekam neprimindamas apie įvykį, įvykusi per prmą susitikimą  prieš kelerius metus, karta  Odesoje. Apie tai, kitą kartą.
                Dabar jie susitiko, pasisveikino kaip broliai, prėjo prie Generaliteto ir Šturmanas Geležėlė pristatė savo seną pažįstamą Vitalijų –Kablį Generolėm, Dalytei, Irutei, Rasytei ir Generaliniams broliams Grimams: Dariui, Gediminui, Žymantui ir Svirneliui. Vitalijus Kablys nusilenkė Generalitetui ir pasisveikino:
-Slava Herojam Litvy. / Šlovė Lietuvos herojams/ Salėje nurimo keistas vibravimas, garbūs parlamentarai atsistojo ir plodami pasveikino atvykusį svečią nuo Dnepro krantų, sutartinai užtraukė:
-Šumit į stooonėt Dnypr širokij, a nad Dnyprom garyt Zvezda…I nad Magyloju Zarioj osvėčėna, Goryyy, goryyy moja Zvėzda... / Šniokščia ir dejuoja didingas Dnepras, o virš Dnepro žiba Žvaigždė. -Ir per miglas,  aušros apšvitinta, virš mano kapo, -Žibėk, žibėk mano Žvaigždė... / Širdingai pasisveikinę, svečiai buvo susodinti greta Analitiko-Šturmano Geležėlės.
Aukščiau, svečių tribūnoje, kilo bruzdesys. Kas čia dabar? Pasirodo svečiai iš Holivūdo, buvo nelinkę laukti, pažinę Vitalijų Kablį, ragino Roki Bulbo revanšui. Šis išpradžių priešinosi, bet, sutarė, kad pasitars su Generalitetų ir Šturmanu Geležėle. Pakėlė ranką-paprašė žodžio:
-Seeer, Šturmane Geležėlė, maloniai prašau, kreiptis į gerbiamą Vitalijų Kablį, - Ar sutiktų jis su manimi suglausti pirštines? Kviečių revanšui, - čia ir dabar. Šturmanui ir Generalitetui tai buvo netikėta, -kaip čia dabar, svečias dar neapšilo ir jau į ringą-revanšui?
Vitalijus Kablys pažvelgė aukštyn į išsišuokelį ir jį pažino.
-Ooo, Jies, Seeeer, Roki Bulboooo…- Kaip senai tave ieškojau. - Pats likimas mus suvedė ne kur kitur, o Europos centre, Lietuvos sostinėje Vilniuje. Vitalijus Kablys nusišypsojo, pakėlė rankas, pramankštino ir tarė:
-Jies, -Seeer Roki Bulbo, - leiskis žemyn. Aš tavo paslaugoms, - Janki.
Generalitetui tai buvo netikėta staigmena, laiko buvo mažai, o visa tai kas vyksta, keitė dienuotvarkę. Pažvelgęs į laikrodį, Šturmanas Geležėlė tarė:
-Gerbiamieji, dar turim laiko, visvien laukiam grįžtančių iš pirtelės, gal ir neblogai šiek tiek atsipalaiduoti, - neprailgs laukti. -Mistreri Roki Bulbo, leiskis žemyn. -Vėjų direktoriau, Žilvinai Žvanguti, bėk ir atvesk  Bocmaną Krauzerį, - maudynes lai palieka slaptųjų agentų-kurmiukų apsaugai, o jis pats tegul pakyla pas mus ir Kapitono Jūzapo įsakymu bus laikinai skiriamas  Rokio Bulbo treneriu, masažuotoju ir sekundantu.
  Komisaras Pasagėlė ėmėsi improvizuoti; -kreida nubraižė ant grindų ringą, atžymėjo raudoną ir mėlyną kampus, ėmė ruoštis dvikovai. Tai bus tikrai dviejų gigantų revanšas. Tiksliau, gal tai visai ne revanšas, o tiesiog, sužinosim kuris šiandiena yra stipriausias. Tai bus daugiau draugiškas, o ne dviejų inirtusių, kraujo ištroškusių priešininkų dvikova. Dvikova turi papuošti Amžiaus, Karinių manevrų “Kalavijo kirtis”  ir Tautų  draugystės  šventės pradžią. Šventės kuri sujungs visas, ne tik Vidurio Europos tautas gyventi Meilėje ir Draugystėje, bet ir Visą Pasaulį susimastyti, kad taip gyventi apsimoka.
Ilgai netrukus, Bocmanas Krauzeris, raišuodamas, susikibę po paranke su globėja-Gailestingąja sesute  Mutytę, grįžo į palamentinę salę, -buvo labai nustebintas ir sujaudintas už suteiktą garbę būti Rokio Bulbo sekundantu. Teko Šturmanui Geležėlei pasirūpinti Vitalijaus Kablio masažuotoju, treneriu ir sekundantų, o svarbiausiai - teisėjais. Jis žvilgtelėjo į Generalitetą ir Brolius Grimus.
-Generolė Rasytė,  pabūsi Vitalijaus Kablio treneriu, masažuotoju ir sekundantu. -Dariau, Tave skiriu vyriausiojų ringo teisėjų, o Gediminą, Žymantą ir Svirnelį, skiriu šoniniais teisėjais. Generolė Irutė patikrinki Gongą. Ši sumušė plaktuku, -Bummmm, -Veikia. -Prašau  pasiruošti, - po penkių minučių prdedame.
Pakilo Lietuvos ir Ukrainos Tautinės ir Istorinės vėliavos, - Sugiedojo Lietuvos ir Ukrainos Istorinius  himnus…
          Šturmanas Geležėlė, atiduodamas pagarbą, valstybiniams simboliams, priglaudė ranką prie Indiano Džonso dovanotos skribėlės ir pabaigai,  atliekant Žemaitijos himną; “Koks yr tikras  žemaitis” –stovėjo susigraudinęs, prikandęs apatinę lūpą, akyse sužibo skaidrūs karoliukai. Jis susigraudino pagavojęs, kad jis šiuo metų nėra tikrasis Šturmanas Geležėlė, o susiklosčiūsių aplinkybių auka, - Apsišaukelis… -E, - nubraukė ranką  skruostą ir toliau ėmėsi  atlikti savo pareigas, sau mintyse niuniodamas: -Gyvenimas negrįžta žinooook, žinoook, žinoook…