Trumpiausias kelias Namo -83

Analitikas-Šturmanas Geležėlė su Viščiukų Princese atsiprašė visų Lietuvos; Aukštaičių, Žemaičių, Dzūkų ir Zanavykų Karžygių- Muzikos dievų, išsiskirstė po Gedimino prospektą, pas savus tėvus, seses ir brolius,  atsiprašė Vidurio Europos šalių valstybių Atamanų ir jie sugrįžo pas savus karžygius, Nepriklausomybės aikštėje. Žemaičiai, Untis ir Aurims, vedini žemaitukus, nuėjo kartu su jais į Nepriklausomybės aikštę, pas studentes, susirasti sau poros ir šokti klumpakojį, kadryliu, mazurką ar polonezą. jei bus reikalas sumins kazokėlį ar liazginką su karštais kazokais ir kalnų džigitais..
      Analitikas -Šturmanas Geležėlė su savo patarėja-Princėse niekur nėjo, palipėjo į aukščiausią Tauro kalno tašką, kaip šeimininkas,  apžvelgė Vilniaus miestą. Apžvelgęs, prisėdo ant akmens, susimastė. Kartas nuo karto ji aplankydavo pasidabine Naujametinio karnavalo Fantomų kaukėmis žvėreliai, paukšteliai ir nešė svarbią informaciją. Tai buvo jo slaptieji agentai“kurmiukai“ -žvalgai. Jie buvo pasklidę po visą Vilniaus miestą ir nardė po Gedimino prospektą, po miesto rajonus ir apylinkes, -rinko  žinias. Viena žinia ji labai pradžiugino. Jis nej kiek neabėjojo susirinkusių Lietuvos partizanų budrumu ir atsakomybe, kadangi bvo išplatintos instrukcijos kaip elgtis visais netikėtais atvėjais ir būti budriais. Nepaprastai buvo svarbu, kad iš sumontuoto Lietvos tūkstantmečio ventiliacinio vamzdžio, styrančio ant Neries kranto, iš kuriuo pasklido tūkstančiai lapelių virš miesuto su grifų „Soveršenno sėkrėtno: -visiškai slaptai, pasklidę lapeliai nepakliūtų į nepatimas rankas ir nebūtų per anksti panauduoti ne pagal paskirtį tualetinėm reikmėm. Būtų problematiška  juos iššifruoti „Respublikos“ ar Lietuvos ryto“ redakcijuose. Analitikas-Šturmanas Geležėlė svyravo dėl „Lietuvos ryto“ todėl visus prioretus atidavė vienam Lietuvos flagmanui, -dienraščiui „Respublika“. Šie lapeliai privalo pakliūti į susibūrusių Lietuvos patriotų, „Respublikos“ Redakcinės kolegijos savaitinę skiltį. Butent ten, pas profesionalus su šlepetėmis, turi patekti visi surinkti, -kol kas skraidantys, - lapeliai su visiško slaptumo žyma. Čia jie po atitinkamo apdorojimo, kas savaitę, Penktadienio numeryje, bus publikuojami Lietuvos piliečiams, visose regionuose ir užsienyje. Šiandieną, tai labai atsakingas, labai savalaikis ir būtinas etapas paskleisti žinią visai lietuvai, kad galėtume apsisaugoti nuo Pasaulinės Inter-Globolizacijos pasekmių. Analitikas-Šturmanas Geležėlė taj labai gerai suprato jau 2008 metais, gegužyje. Jis pasitikėjo Lietuvos partizanų išmintimi ir  neapsiriko. Skraidantys lapeliai iš dangaus buvo gaudomi po vieną, ploštais ir atduodami diendaščio „Respublika“, minioje pasklidusiems dienraščio agentams su dienraščio logotipais ant ryškių striukiu. Čia pat, minioje, sukinėjosi redakcijos Pašto dėžutės su apsauga iš Komisaro Pasagėlės pulko. Reikia viską ir visus patikimai apsaugoti nuo netikėtumu ir savaitė po savaitės, penktadienio numeryje skelbti regionų dienraščiuose. „Vakaro žiniose“. „Vakarų ekspresas“, „Šiaulių kraštas“ ir visuose kitose regioniniuose leidiniuose. Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad taj padryti labai paprasta. Taip tik atrodė, nes juos patikimai saugojo slaptieji Komisaro Pasgėlės agentai. Kai kas pastebėjo, kad prie vaikščiojančių pašto dėžučių prisiartina įtartini tipai aprengti ir apauti netipiškai Lietuvai apavų  ir apdarais. Ir dar labai vertingas atpažinimo ženklas buvo, - jie buvo be priekinių viršutinių ir apatinių dantų. Minioje juos buvo sunku atpažinti į šventę atvykusiem Lietuvos partizanams, bet tik ne Komisaro Pasagėlės agentams. Jie atydžiai stebėdavo saugomus vaikščiojančius objektus - Pašto dėžutes ir kai tik panašūs tipai priartėdavo, jie staigiai  pradingdavo. Prisiartinę įtartinai pilki, kiek pažaliavę žmogeliukai net nesužviegdavo, kai jiems ant galvos buvo užmaunams oranžinis megstas bulvinis maišas, pakildavo aukštyn ir buvo įtraukiami į virš galvų tyliai manevruojančias ant troleibusus maitinančių elektros laidų važinėjančios kabinos. Pastebėję juos, “kurmiukai” nejučia prieidavo dviese už nugaros, nusimaudavo nuo savo galvos nykštukų kepuraitę, ir užmaudavo pilkai žaliaim žmogeliukui ant galvos, nuginklodavo ir užikabintas kabliu, pakildavo aukštyn į elektro-ikaro kabiną. Niekas net nepastebėdavo, nes ant šaligatvių buvo įrengti įvairus atrakcionai, vatūtos, guminės timpos; viskas buvo išbandoma Amžiaus šventei. O, štai viena mergaitė-lietuvaitė  ruošiasi pagerinti Gineso rekordą; versdamasi atgal per galvą, nustraksėjo šaligatvių skaičiuodama: -viens, du trys, keturi, - trisdešimt trys, trisdešimt keturi…kas čia matys kas pakilo aukštyn, o kas žemyn. Tik visi stębisi, ploja ir džiaugias gyvemimų, -ruošiasi mugei ir didingai Pasulio tautų šventei.
Šios kabinos atetyje bus naudojamos Sapieginės kalnų slidinėjimo parke, o dabar juos atliko laikino sulaikimo kameras “nedoreliams”. Sulaikyti buvo skubiai transportuojami į laikino sulaikimo izoliatorius Kastiuškos gatvėje už Vilnelės tilto, / Apie šį izoliatorių labai pakiliai buvo kalbėjęs Rokas žiniasklaidai. Sakė;- Neduok Dive ten pakliūti / arba Lūkiškes, - apklausai ir kitokioms procedūroms, praleisti per teisybės detektorius. Kurie buvo ginkluoti, buvo nuginkluojami ir vežami tiesiai į Lukiškes, kurie buvo be šaunamūjų, taj į Kostiūškos gatvę- arčiau Arkiktedros, kur nuskambėjus Katedros varpams turėjo prasidėti pirmosios, -visų ofecialiai pripažintų Lietuvoje konfesijų Mišios. Jos tikrai turėtų būti labai iškilmingos, pritariant Grigališkiems choralams, nes laikmetis įpareigojo visų tautų, laikytis vienybės ir išpažinti savą, bet tikrą tikėjimą Visame pasaulyje. Buvo vieningai priimtas Šv. Tėvo-Pranciškaus paragimas melstis visiems, kad tik apasugoti Pasuli ir Meilė, jautrumas grįžtų į visos Žmonijos Širdis ir jaukius Namus. Kreipimasi visi priėmė karštai plodami katučiais skanduodami: - Valioooooo…. Šių Mišių iškilmingumą pažymėjo, -apie visą Arkikatedą stovintys atžygiavę 300 karaliaus Leonido Spartėčių legionas. Jie stovėjo rūstūs,  prisidengę plačiais skrituliniais skydais, į žemę atriemę trumpas kovines jietis. Stovėjo kaip gyva siena, patikimai saugojo, laiko ir išbandymus atlaikiusią Skitų-Sarmatų karlystės istoriją, Nesvarbu, kad laiko tekmėje jų vaikai  išsibarstė  po pasulį ir sukūrė savas Vidurio Europos valstybes, bet  šiandieną Jie susirinko Europos cenre, Lietuvos sostinėje Vilniuje pasakyti visam Pasuliui; -Mes čia. - Buvome, ęsamę ir bųsime per amžius, -Amen.
Kiek vėliau paiškėjo, kad Komisaro Pasgėlės slaptieji agentai „kurmiukai“  kiek persūdė, nors vykdant svarbią operaciją 50 procentų įvykdė pagirtinai, nes atrodė kad sulaikyti yra tikrai labai pavoingi, - kiti 50 procentai buvo gal kiek ir persūdyta, nes į Kastiuškos gatvėje ęsantį izoliatorių buvo atgabenti Lenkijos futbolo aistruoliai, Išeitų taip, kad ir šie, kiti 50 procentų buvo gerai. Gerai todėlk kad nėra reikalo į šventes neštis beisbola lazdas ir kitokius metalinius įrankius. Teks atgailauti ir išklausyti Grigališkus giedojimus. Pavoingesi buvo pirmėji, bet ir tie, po prisipažinimų Lūkiškėse, po atgailos ir Grigališkų giedojimų, buvo reabelituoti, pasirodo jie buvo, po nesekmės išvaryti iš Pasaulinių ledo rutulio rungtynių su Somijos rinktine. Po gėdingos nesėkmės, Imperatorius Kybenas Penas taip susinervino, klad visą rinktinę su trenksmu, su parašiutais, ištrėmė į Lietuvą, pasimokyti pas Lietuvos  “Zubrus”.
Analitikas-Šturmanas Geležėlė jautė, kad taj bus labai veiksminga akcija kuri atskleis Lietuvai ir visom Vidurio Europos valstybėm klastingus Inter-Globolistų užmačius valdyti ne tik Lietuvą, bet ir visą Pasauli. Vykstantys įvykiai Rytų Ukrainoje, Kryme taj liūdyja, kad einama teisinga kryptimi. Ęsamoje Vidurio Europinėje erdvėje, nuo Skandinavijos iki Kipro, gyventojai buvo priversti gerai įsiklausyti į iš Rytų keliamų vėjų vibracijas ir primti greitus sprendimus, - vienytis
Analitikas-Šturmanas Geležėlė, sėdėdamas Tauro kalno viršūnėje ant granito akmens, tyliai kalbėjosi su savo vienintele patarėja, -Viščiukų princese.
-Kaip sakai, -ar pritari sumanymui? -
-Kokiam sumanymui, Šturmane?
-Kątik kalbėjausi su vienu Zaparožės atamanu, Vitalijum Kliūčiku-Kabliu. Jis yra didelis, ne tik Ukrainos patriotas, bet ir Lietuvos. Jis savo vaikystę ir jaunystę praleido viename Lietuvos miestų prie Nevėžio. Suaugo, subrendo Lietuvoje, praėjo Lietuvos, legendinio boksininko Algirdo Šociko, kovotojo ant ringo mokyklą ir tapo Pasaulio bokso čempionu. Šiandiena Ukrainoje jis yra vienas iš „Maidano „ laisvės kovotojų lyderių. Štai su juo kątik kalbėjausi ir rekomendavau nuvykti į Lietuvos Parlamentą, prisistatyti naujam šturmanui Geležėlei ir Generalitetui. Jį nuves mūsų slaptieji agentai-“kurmiukai“ tuo pačiu požeminių tuneliu kuriuo mes išėjome. -Kaip sakai, Viščiukų princesė -mano Baltoji gulbė? Princesė minutėlę pagalvojo ir nusišypsojusi tarė:
-Puiku. - Taj geras sumanymas ir labai savalaikis, Šturmane.
Lietuvos Parlamente, kol vyko Parlamentinių klonų maudynės, turėjo valandėlę atokvepiui. Šturmanas Geležęlė-Analitikas sėdėjo krėsle ištempęs kojas ir iš nuobodulio nusižiovavo. Žiovulys užkrečiamas fiziologinis reiškinys, todėl visas Generalitetas ir sėdintys garbūs parlamentarijai, taip pat ėmė žiovauti. Lietuvos šerifas - Komisaras Pasagėlė, pajautė atslenkantį pavoju ir sušuko:
-Nesnausti. -Stot, -Sėst. -Stot . -Sėst. -Stot, -Sėst. Trumpa mankšta buvo veiksminga, bet sėdėti ir laukti kol grįš iš pirtelės Parlamentiniai klonai buvo tikra kančia. „Reikia kažką daryti“- pagalvojo Šturmanas Geležėlė, pirštu paraitė Komisarui Pasagėlei, kad prieitų pasitarti ir, - ant ausies tyliai: -Ša-ša-ša, -Ta-ta-ta, -pasišnybždėjo su juo. Šis plačiai nusišypsojo, linktelėjo galvą pritarimo ženklą, ir tyliai pasišalino iš salės į parlamentinius požemius.