Apie baimę

Ar galima bijoti ko nors labiau negu pačios baimės? Baimės būti nesuprastam ir išjuoktam, baimės būti nereikalingam ir vienišam, ar baimės priimti sprendimus, kurie gali apversti tavo gyvenimą aukštyn kojom? Visi bijome susidurti su situacija, kuri pareikalaus sprendimo, tačiau kiekvienas pasirinktas  turės didelių trūkumų, o jį priėmus laiko atsukti atgal nebebus įmanoma. Tai gal su baimėmis išvis susidurti neverta? Juk yra išeitis jas slėpti,  ir galbūt kenčiant vieną ar kita nepasitenkinimą, skaudulį, su jomis nugyventi visą likusį gyvenimą . Svarbu paminėti, jog tai nereiškia, kad toks gyvenimas  bus blogenis, nei pripažinus baimę. Bijoti verta ir yra gerai, nes nejausdami baimės, mes nežinotume, kaip mum pasisekė išsisukus nuo dalykų, kurių mes bijome. Bijoti neverta ir yra blogai, nes neišsiaiškindami, kodėl bijome ir kaip tą baimę nugalėti, mes gaištame daug laiko, kenčiame patys nežinodami dėl ko. Tačiau, ar apskritai galima įveikti pačią didžiausią baimę – ko nors bijoti? Juk drąsu iš tiesų yra ne įveikti baimę, o ją pripažinti, nes nepripažinęs žmogus niekad nesiima veiksmų, kuriais galėtų ją nugalėti. Vis dėlto, vos tik nugali vieną, imi bijoti šios pergalės  pasekmių ir vėl tęsiasi užburtas ratas.