1.
JOS MONOLOGAS:
Paklauskite manęs
Maldauju, klauskite manęs
Atsakyme bandysiu rasti Tiesą.
Dažnai sunku vienam,
Kada lieki prieš Tamsą,
Jėgą, kaustoma kitos Jėgos.
Klausykite, Vaikai!
Atleiskit, iš tiesų,
Bandysite suprast
O gal ir įsižeist turėsit,
Kada Kita Jums bando
Išieškot,
Kita kalba sakyti vidų Tiesoje.
Drįstu ir privalau.
Viena likau,
Kada mąsčiau,
Kad laikas sprendžiasi
Štai čia,
Girdi, štai čia,
Tuojau.
Todėl ir privalau.
Bandykit kuo nors paneigt!
Girdi mane balse,
Gana,
Kad leistųsi Tiesa į kelią.
Deja, dabar,
Pavirtę juodbėriais paikais
Bei karaličių karūnas užvožę,
Kelionėn žalčio lekiame paikai,
Ar karūna karaliaus žmonoje
Įmatome rūstybę,
Kvailu bejėgio išdidžio puoštu,
Mus dažnai,
Oi, varge, kaip dažnai
Pamiršdavom tamsos ėjimą naktyje,
Ir skrydį virš uolų,
Nors lanką tempėme,
Įrėžę kojas uoloje...
Ar žvaigždėje negimę Mes?!
Ar gėlės žiemą Jums nežydi,
Pažvelk,
Numesk akis piktas,
Skraiste šviesia apjuosk krūtinę,
Tada ir lauksi, eis
Eisime sutikti monumento
Iškalto tyloje,
Ramiai,
2.
Panirusio savin
Didžia širdim
Ar neteisi, keleivi mano?!.
Sielos klegesy
Supratusio žavumą skrydžio.
Juk tada
Tenai,
Prisimeni, Brangus,
Kokia stiprybė juosė Mus
Ar pameni
Nejau užmiršt galėjai.
Mane.
Mane...
Mane gi prisiminki.
Dieve,
Aš bijau,
Nėra manęs tarp jų
Kaip kliegesys
Kaip arfos stygos
Pirštų juosiama tamsoj esu
Skambėk greičiau,
Įrėžk žavumo pagaliau
Tik neužmiršk, prašau.
Maldauju,
Melsiuos aš tuojau,
Kad tu mane regėtum,
Paslapčia, tylom
Tik kartą
Vieną sykį nejučia.
Tėveli,
Kam gi leidai čia,
Kad leistų žeisti pjūvis čia
O ten,
O ten,
Pažvelk tenai,
Kiek daug išausti aš norėjau,
Mylėt,
Glamonės aš norėjau, mylėt, mylėt, tikėt kažkuo
Nejau gi man nebuvo lemta
Kam gi aš klūpėjau,
Kam juokiaus.
Kam gi aš žiūrėjau į Tave
Tave. Tave Tave.
Visus
Į sielą
Sielos akimis...
Ar tu klupėjai prieš mane.
3.
Stovėjai?
Ką gi,
Tai- tava valia.
O ar galva
Iškėlus vėliavon laikei.
Ar, šiaip, tylom ėjai,
Kad rėkime, skausme...
Oi, ne... Ir aš kentėjau.
Tik įsčiose aš nejutau gyvybės
Todėl tyli dabar
Kalbon tavin einu.
Ašaron bandau suvest save
Ir likt, jei leisit.
Žinau,
Kitiems- minutei;
Dar kitiems-
Ilgus ilgus kelionės
Puslapius verčiu.
Atleiskit, geradėjai.
Gera man!
Ar gera tau, Sūnau?!.
Nespurdėjo
Nejudėjo
Ar sopėjo?
Vieną kartą.
Tai ne tai.
Ne to norėjau.
Norėjau Žemėn atiduoti skolą.
Kam gi sutrukdei.
Atleisk, pykai,
Ir aš drebėjau.
Tikrai aš negalėjau
Bet lemta man!
Ne tau.
Užteks vapėt,
Paimdamas Čia teptukus
Spalva įamžinsiu Visus.
Vajė. /Keistai. /
Valio!
Ėamžinkim Visus,
Kurie tik nori...
Stovi...
Tiesias...
Šaukia...
Kam,
Kad veidrody
Sudrumst akis
Oi, ne!
4.
Ne ne ne!
Kad Saulė šviečia!
Gėlytės žydi čia!
Štai čia.
Čia...
Ar gėlėse dvasia?..
Kokia baisi kančia!
Iš kur gi?
Kam?
Nereikalinga Tau?..
Kur gi mes?
Ne čia.
Šaute iššaudama...
Mintis!
Nuspalvinsiu mintis!
Ėrėšim tau
Ir tau…
Ar man!
Ir man!
Tau nereik?!
Klausykis pasakos, Mažyli,..
„Saulė leidos vakarais... “
Nerimas kankinos,
Skleidėsi dvasia niūri!!!
Kada miegi,
Kada viduj TU nemari,
Teisi?
Klausyki išdidžiai.
„Tenai gyvena trys karaliai
Negeri... “
Kodėl
Karaliai negeri?!
Atleiskit...
„Trys berneliai negeri... “
VAIKINAS. Pabėgti ketini,
Neteks išdegt.
Tu nuo manęs
Nė žingsnio.
Eikš, girdi.
MERGINA. Su kuo kalbi,
Į ką rūsti Širdis
Plevena piktą vėją
VAIKINAS. Štai čia Medis
Juodas.
Negaliu surast spalvų...
MERGINA. Tik tiek?..
Vajė, sustoki,
5.
MERGINA. Įsiklausyk,
Tęsk, jei sugebėsi
VAIKINAS. Na gi,
Pradedam kartu.
PAJACAS. Aš čia!
Aš čia esu
Girdėt girdžiu
Kvieste kviečiu!
Karalius eis
Girdėti aš girdžiu.
Dievuliau mano
Dantį!
Dantį sopa man!
Ar skauda tau?
Ir man, deja,
Praėjo.
Gaila,
Gaila, pagaliau,
Kad su tavim kentėjau
Man praėjo
Tau.
O TAU
Ar tau
Tikrai skaudėjo?..
Mama, mamulyte,
Jie girdėjo
Ei Visi,
Kurie viršuj!
Ar Čia?!
Tylom ir paslapčia
Regėjo!
Juk skaudėjo.
Štai šitą dantį
Čia. /Rodo. /
Su replėmis reikėjo,
Išlaužt,
Išgraužt turėjo
Juk skaudėjo.
O dabar tyla.
Tyla... tylelė.
Tyluma.
Ehei, Karaliai.
Ar dantį Jums skaudėjo.
Man neskauda.
Tu girdėjai ir kentėjai!
Uhui, uhui,
O jo Jo- i.
Visi stovėjo!
6.
RIMTASIS. Ko čia šūkalioji,
Ko gi Tau reikėjo?..
PAJACAS. Tavęs!
RIMTASIS. Manęs?..
PAJACAS. Taip, taip,
Virėjau.
Ar gal dantį tau...
RIMTASIS. Raute išėjo...
PAJACAS. Tad, tvarkoj.
RIMTASIS. Tokio šūkio tau reikėjo.
„Kad dantį jau skaudėjo
Ar, šiaip...
Praėjo! ”
PAJACAS. Tiesa. Tiesa.
Tikrai praėjo.
Štai tas,
Kuris šalai stovėjo... Jo,
O gal anas,
Kuris štai čia.
Ar čia?
Vaje, tyliu...
RIMTASIS. Skruzde į ranką
Ir lekioji...
Su sparnais.
PAJACAS. Šaunu,
Skruzde išėjo.
Skristi
Šliaužiot- per tvanku.
Šapelį rinkti vargas
Per sunku...
Kada tamsu
RIMTASIS. Ar dantį tau...
Tikrai skaudėjo
PAJACAS. Praėjo, Prietėliau.
Praėjo,
Neški autas čia.
Štai ten,
Prie jo.
Atleiskit...
Jis tylėjo.
Ar gulėjo?..
RIMTASIS. Žvilgterk,
Dantį traukė...
PAJACAS. Dantį traukė žirafa.
ŽIRAFA. Šaukei.
PAJACAS. Aha.
RIMTASIS. Štai čia.
Juk traukti tau reikėjo.
7.
ŽIRAFA. Per ilgas kaklas,
Lenktis man baugu.
Gal žvilgterk tu.
PAJACAS. Žiūrėjau ir stebėjau,
Kada anam
Traukte sutraukiojo nagus...
ANTRASIS. A-a-a-a...
PAJACAS. Tai man,
Tai man
Karalius leido ruoštis į kelionę /Žirgą tempia. /.
Jį,
Tik jį paliko.
Ei, sužvenk.
ŽIRGAS. O kaip?..
PAJACAS. Štai taip Rodo. /
Kada rimbu per sieną
Ir balon nušokt
Galėsiu.
ŽIRGAS. Oi, bijau.
PAJACAS-ANTRASIS. Na gi...
Tučtuojau
ŽIRAFA. Juk prašau...
RIMTASIS. Dantį tau juk skaudėjo.
PAJACAS. Skruzdelę pakvieskim.
Ji-tuojau...
Sutvers kelius...
Iššluos Karaliui minkštą taką.
VISI. Skruzdę
Skriski čia.
ŽIRAFA. Dėja.
I PAJACAS. Jos.
II PAJACAS. Nėra
RIMTASIS. Tur būt labai
Labai reikėjo paprašyt
O gal ir jai skaudėjo
Žirafon kviestis
Ji išėjo.
ŽIRAFA. Čia.
Aš čia, manasis patarėjau.
PAJACAS. Oi jojoj.
Kvailys ir aš.
Arkliu sužvengt reikėjo.
Ne dantį man skaudėjo.
RIMTASIS. Mokyk, mokyk,
Tu, Šelpėjau.
/Arklys stovi nuošaly. /
ŽIRAFA. Ar kaklas ilgas
Nemaišys?..
8.
II RIMTASIS. Maišys,
Maišys.
Svarbu,
Kad žvengt reikėjo.
ŽIRGAS. Ei,
Ar žvengti man.
PAJACAS. Deja, deja
Įrodyk uodega,
Kad tau reikėjo
Žvengti palengva.
RIMTASIS. Balsuokim.
Leisti ar nuleisti uodega
Teršėjau.
ŽIRGAS. Galva manau,
Pridėjus kaklą.
RIMTASIS. Na, rimčiau.
Rimčiau, geroji Padavėja...
II PAJACAS. Manau.
I PAJACAS. Tada reikėjo.
II PAJACAS. Aš juk supykau.
I PAJACAS. Prajuokink, pagaliau.
Ar tu- teisėjas?
I PAJACAS. Pajacas aš,
Dabar- teisėjas. /Nusiima rūbus. /
ŽIRAFA. Dieve!
RIMTASIS. Jergutėliau.
I PAJACAS. Na, nejuokink!
Oi, bijau.
II PAJACAS-RIKIS. Ei, arčiau
Arčiau.
Ir Žirgą veskit
Čia tuojau.
Ar žvengti moki,
Ar tik šiaip
Medžiu virtai,
Kada gi žado netekai.
ŽIRGAS. Kada kuinu mane laikai.
II PAJACAS-RIKIS. Pavirsk eikliuoju man draugu
ŽIRGAS. Dabar.
Ar laukt, kada atgal įeisiva iš čia.
II PAJACAS-RIKIS. Vajė, mamyte,
Nežianau.
Leiskit pasiklaust.
ŽIRAFA. Kurio?..
RIMTASIS. Kurio, kurio?
PAJACAS. Manęs, manęs.
LĖLĖ-GĖLĖ. Manęs, mielieji.
Ar gi grožio karalienė.
9.
PAJACAS. Tegyvuoja ši gėlė.
VISI. Valio. bravissimo.
Vivat ir Gut.
ŽIRAFA. Itališkai norėčiau.
Žodynėlį užmiršau lauke.
RIMTASIS. Įteikt galėčiau dantį...
PAJACAS. Pablūdai...
RIMTASIS. Atleiskit, spyglį šį.
PAJACAS. Žiedas.
ARKLYS. Rožele vadina.
RIMTASIS. Suteikt norėčiau,
Išimties tvarka.
Spygliuota virvele,
Apjuosdamas save.
Tave, mane.
Broleliai, pamiršau.
PAJACAS- RIKIS. Visus apjuosdamas lauke
ŽIRGAS. Šalia arklidžių...
ŽIRAFA. Iškėlus galvą...
RIMTASIS. Norėčiau nusilenkt.
GĖLĖ. Deja, jau nebereikia
Pailsėt norėčiau. Alkana. Ar duosit man saldainį?..
SALDAINIS. Čia...
Aš čia!
Juk laukei Čia
Mane.
RIMTASIS. Tu valgomas
PAJACAS-RIKIS. Ar šiaip...
ARKLYS. Kaip nors
Įkandamas esi?..
SALDAINIS. AŠ ESU.
BUČIUOKIT JUK MANE.
VISI. Valio, Hip hip.
Patsai atėjo.
SALDAINIS. Leiskit pristatyt kitus.
Kenkėjau...
KENKĖJAS. Gerasis tarnas aš esu
Visiems padėti aš galiu.
Galiu dabar
Rytoj.
Šiandieną leiskit išsakyt.
Kada galvoti,
O kada sakyt.
Pamilt norėčiau aš visus.
Deja, deja.
Saldainis- brolis man.
Vieninteliu tikiu.
Kitam- baisu,
Kada drįstu...
10.
KENKĖJAS. Atleiskit, užmiršau.
SALDAINIS. Taip kasdien
Kasdien ir palengva
Dabar užmigs.
Baigta kalba.
Eiva.
PAJACAS. Kur gi!
Kur gi?
Mes juk Čia.
SALDAINIS. Ten drąsiau,
KENKĖJAS. Manome, lengviau.
LĖLĖ. Mamyte,
Aš bijau.
Saldainis,
Leidžiasi iš čia.
RIMTASIS. Kenkėjas juk išėjo!
PAJACAS- RIKIS. Atsiduskime, Vaikai.
ŽIRGAS. Ar žaisime,
Jodinėsime ratu.
Labai norėčiau pasiguost tuojau!
RIMTASIS. Tyliau, Ramiau
Kažkas kažkur įeis.
Baigsis viskas pagaliau.
ŽIRGAS. Dievulėliau,
Leiskit įkinkyt Save
Įsibegėt ir tolti
Su Vaikais
GĖLĖ. Vaikai.
PAJACAS. Vaikai.
ŽIRAFA. Paimkite žolės, vaikai.
ARKLYS. Mane.
II PAJACAS. Nepamiršk, manęs.
RIMTASIS. Labai norėčiau aš ledų,
Kada jaučiu,
Kai aš tirpstu,
Rimtai rimtai aš prisisėmęs
Kvailų kalbų,
Lėkštumo,
Įmantrumo.
ŽIRGAS. Ir bjaurumo...
RIMTASIS. Och, tiesa,
Bjaurumo,
Pikto su kvaila dėme.
Pažvelk, Čionai,
Ar aš bjaurus.
Dar vakar prausė jie mane.
Dabar kitu vadina.
Leiskit pailsėt.
11.
PAJACAS. Deja, deja.
RIMTASIS. Ir vėl, deja.
Kada gi pabaiga.
GĖLĖ. Kada dėžėj sedėsime slapčia.
Supilę pilį,
Kibirėlį,
Kastuvėlį atiduosi.
Liksi vienas.
Ot, tadaaaa...
RIMTASIS. Kada,
Kada...
ŽIRAFA. Ilgam kely,
Trumpa juk pabaiga.
RIMTASIS. Atleiskite, mielieji,
Nupraustas syki,
Kitą kartą leisiuos pats kelionėn,
Upe į jūrą.
Ten,
Kitu laivu
Tolyn.
Išlėksiu bitele.
PAJACAS. Skruzde...
RIMTASIS. Šiurpu,
Kada vaizduoj
PAJACAS. Meluoju...
Tyčia
RIMTASIS. Žeist ir juoktis-
Juk klaiku.
PAJACAS. Nejau gi,
Ar gi šičia negražu?..
RIMTASIS. Kitiems gražu,
Aniems juokinga,
Man, šiek tiek,
Ne daug...
GĖLĖ. Nepyk.
ŽIRAFA. Atleiski pagaliau.
PAJACAS-RIKIS. Virsk kitu
RIMTASIS. Sunku.
PAJACAS-RIKIS. Bandyk.
RIMTASIS. Atstok,
Paliksiu tuo,
Kuriuo esu.
PAJACAS-RIKIS. Paimki kastuvėlį,
Imki, imki.
Štai, tvarka.
GĖLĖ-LĖLĖ. Karaliaus karalija.
SALDAINIS. Ir aš...
Ir aš.
12.
SALDAINIS. Ir aš,
Palikdamas tenai,
Kenkėją.
GĖLĖ. Karaliaus karalija
Saldus saldainis
Žirafa
Pridėk mane
Pajacas
PAJACAS-RIKIS. Ir mane...
ŽIRGAS. Mane.
GĖLĖ. Visus...
Suruoškime visus...
/Bum-bum-bum... /
JŲ BALSAI.
Ir mus
Mus, malonės laukiame,
Pamiršti nevalia!
Kodėl?
Paklauski vėl
Manau užmiršo.
Niekada.
Kokia- maža žaizda
Many tupėjo,
Bet neskaudėjo.
Ne tai- tiesa.
Svarbu- praėjo
Tau praėjo.
Nereik įžeisti.
Anądien žaisti aš norėjau.
Pradėt galėjau,
Kovon stačius skaičius.
Ir žinot,
Ką suprast galėjau.
Juk pasakose Jie tylėjo..
Pažįstate tiesas,
Kurios senai praėjo,
O pasakų gelmėj dar neregėjot.
Paklausk,
Prašnekink Juos greičiau.
Jei aš tikėjau,
Jie pilnai, tvirtai žiūrėjo.
Ei, kuris…
Arčiau,
Arčiau…
MERGINA. Kuris kalbėjo…
VAIKINAS. Nežinau.
Tur būt, kažkas iš TEN,..
13.
MERGINA. Kur saulė leidžias,
Ar naktis tylon kalbėt pradėjo.
VAIKINAS. Man darosi baugu
Bet nebaisu.
MERGINA. Įklauski,
Šauki,..
Kur gi, JŪS?..
BALSAI. Manau, kiekvieną sykį
Leidžiasi pirmyn,
Kada greiti...
O jei maži?
Didžiu.
Kokiu ūgiu?
Svarbu įėjo
Klauski ar saldainių
Jiems reikėjo.
MERGINA. Daugiau girdėjau.
Ar aš turiu.
BALSAI. Kažko man neramu.
Drebulys kankina.
Eikš arčiau...
Šilčiau.
MERGINA. Ar leisite arčiau/..
BALSAI. Ėjau,
Tylėjau ir... kentėjau,
Bandžiau suprast,
Kažko paklaust norėjau.
Svarba- viena;
Dabar- pirmi.
Manau, Jau Amžini.
Pažvelk į JUOS.
Tiki.
Tyliau, įžvelk vidum
Kertelėje įdėta.
MERGINA. Man mama tylėjo,
Man įdėjo...
Imkit, imkit, pagaliau.
VAIKINAS. Šilčiau.
Nereikia drumst.
MERGINA. Mama,
Sutinka Jie kiekvieną?..
VAIKINAS. Kuris?
Ar tas.
Ne,
Anas.
Ar Jie kalbėjo.
BALSAI. Skaudėjo...
Šaltą dieną degina rankas...
14.
BALSAI. Kada imi rankas...
Rogutėmis kitus vedžioti
Nuo kalno...
Kalno slidėmis lekioja.
O man ąnadien,
Taip reikėjo,
Bandžiau surast.
Nebuvo... Ji išėjo
MERGINA. Suklusk, prabusk.
Įduok Jiems šitą balsą.
VAIKINAS. Girdėti- negirdžiu
Jaučiu
MERGINA. Ir tau skaudu
VAIKINAS. Jie- kalbėjo.
BALSAI. Eikš arčiau...
Lėčiau.
Šilčiau.
Neverk, neverta,
Kartą juk išėjo,
Kitame sugrįš,
Spinduliu įeis.
MERGINA. Many įėjo.
Ei, a...
Ar tu?..
Ar Jūs.
Ar Mes.
Ar Jie visi galėjo?..
Tu galėjai?..
VAIKINAS. Imk mane.
MERGINA. Tave kartu...
Eiva, pirmyn.
Paimkime lėles
Visi drauge.
Žaislus skaičiuokime maži
Mažais mažais,
Labai mažais pabūkime.
BALSAI. Kada išėjo?!
Leiskime aprimt.
Juk vieną sykį ryžtamės,
Kitais sulauksime minčių
Tavų.
Ar tai svarbu.
Norėčiau,
Būtinai šiltu
Be melo…
Jo.
Suduok
Įduok rankas
Įlieki šilumos.
15.
BALSAI. Tylos,
Tik nepamiršk tylos.
Eiva.
Eiva
Tekėk geroji
Ei, eiva.
Dėkoju tau.
Ir tau
Myluoju.
Ačiū Ačiū
Vėl dėkoju.
MERGINA. Ar girdi daugiau.
Aukščiau, aukščiau
Širdin greičiau.
Juk man kalbėt reikėjo.
Jausti.
Tu jautei?
VAIKINAS. Atleisk…
MERGINA. Nereikia man tavų akių.
Nereikia tokio atleidimo,
Kada rankas ištiesęs,
Saulėn skristi aš galėjau.
Sūrelio man reikėjo.
Saldumo viduje
Reikėjo.
Reik.
Vis vien reikės
Aš-Mario vardu…
Karakulio barabulio
Pirmyn.
MARIO. Paimk mane
Pažaisk
Pažaisk!
Žiūrėk, kaip šoka mano kojos
Stebėk rankas
Rankas ir veidą
Akių akių, mielasis neužmiršk.
Ar tau nenuostabu,
Kada einu,
Kada žingsniuoti aš galiu.
Gražus gi aš,
Įžvelk, paimk rankas man
Ir veski,
Štai, žiūrėk,
Juk šokinėti aš galiu,
Vargeli mano,
Aš einu.
Paimk, paimk greičiau
Į aukštį, aukštį aš lekiu.
16.
MARIO. Ar leidžiasi kelionėse vaikai?!
Bijot nereikia.
Tik išmok,
Pajutęs skrydį,
Skleisis rankos,
Virs sparnais!
Aš- Mario… vardu.
Kuo gi Jie vadina,
Koks gi vardas Jų
Tavo.
Tavo.
Jų visų.
Skaityki,
Ei, skaityk,
Šiek tiek juk aš
Taip pat jau užmiršau.
Padėsiu tau
Aš- Mario esu
Turiu kelis draugus,
Bičiuliais vadinu.
Nedrąsūs Jie.
Ehei į Čia
Į Čia ateiki
Juk tvirčiau,
Kada glausčiau.
Pažvelki…
Jie nuostabūs,
Puikūs,
Gražūs
Ir…šilti,
Ką tik nuprausti.
Paimk, paimk šias virveles
Valdyk ir džiaukis.
Štai, mes tryse judame greityn
Oi, ne, aukštyn
Ir išdidžiai pakėlę,
Sveikinam tave,
Kuris galėjo neužmiršt mane
Tave, tave,
Atleiski, kad nepaminėjau
Jis- tylus.
Anas- taip pat ramus
Drovus ir mielas.
Tik, šiek tiek, keistokas,
Buvęs išdidžiu,
Šiek tiek, dabar apipešiotas
Virsta nuolankiu.
17.
MARIO. Paimki rankosna,
Štai, juda
Eina eina.
Na, tvirčiau!
Abiems juk patogiau,
Kada visi į priekį
Saulės kviesti einam
Imk,
Paimk ir Jo rankas
Bailu ir Jam.
Pažvelk,
Paglostyk ir...
Drauge
Įkvėpkite gaivumo
Štai, rate,
Bandykite sušokt suktinį
Kelkite rankas,
Dabar ir kojas miklinki,
Sakiau, tvirčiau
Nė kieks nereiks
Štai,
Dabar, dabar kartu
Stipriau
Ereliais kilkime,
Kada Tenai nurimę
Tūpčiojom dažnai.
Atleiski, virveles
Juk ranką
Rankoje laikyki kūną Jo.
Be Jo,
Tavęs
Manęs
Visų...
Kitų nebus
Visiems puiku didinga
Iškilmėm nejuosime širdžių.
Pasaulis kalba Jums
Nutilote,
Pajutote,
Gana,
Pažinome,
Supratome,
Deja, jau laikas joti ristele,
Kadais žymėtąjam laike,
Šiandien kitais.
Но завтра встреча
У стола
И миру мир дорить пора
18.
MARIO. Культура здравствует во всем
И Сердце, сердце миру цель.
Atleiskite,
Dievai!
Kurie
PAJACAS. Jie čia,
Čionai atvyko Karalija
Juk išraiškom skirtingi.
ŽIRAFA. Kaklas jų neilgas
RIMTASIS. Virvele rišti
ŽIRGAS. Raiti į kelią Jie ruošti
GĖLĖ. Įteikime lėles visi.
Gėles išaudę juoston,
Drobėse įtepę pagrindą spalvų
Juk šilčiau...
PAJACAS. Pažvelk, priėjęs,
Ei, arčiau,
Lėčiau...
LĖLĖ. Dėde, Dėde,
Ar išgelbėsi mane,
Okeano giliame dugne
Dėde, dedulyte,
Aš kitų bijau,
Imki mano rankeles
Ženkime greičiau.
PAJACAS. Ei, su kuo žingsniuoji?
Kas gi eis kartu?
JIE?..
Ar štai šituo Žirgu?
ŽIRGAS. Atleiskit,
Leiskite prišokt
Nejau gi lemta įsižeist,
Kada abiems skaudu.
PAJACAS. Ir vėl graudu.
Tad, kas gi,
Kas įrėš mums kalbą?..
RIMTASIS. Leiskit man.
ŽIRAFA. Deja,
Varge esi-
Dažnai kalbėjai
PAJACAS-RIKIS. Gerbiamoji,
Tamstos laikas
Baigiasi
Taip pat, deja
PAJACAS. Gana, gana
Pradėkime prieš Juos
Kartu
19.
PAJACAS. “Karaliaus kariauna. “
ŽIRAFA. Vaje, valio,
Girdėta jau
RIMTASIS. Svarba, kad dantį
Jiems neskauda
Rodos neeiliuotame tekste...
LĖLĖ. O, TAIP.
Varge, varge.
MARIO. Norėtume išeit,
Delčia pakilusi rasa
Audroj laivai sustoja
PAJACAS. Ei, tuojau
Įrodysiu
Kita kalba
ŽIRAFA. Ir aš, ir aš
Manuoju kaklo sukiniu
II M. Помните братцы мир
Айда вперд
III. Не разрушая грез
I. Которых
II. Тот и этот
Всех вперед
RIMTASIS. Jų kalba keista
ŽIRAFA. Nejau išleisime nakčia
PAJACAS. Teeina
Ir vieta- rasta
Virvelėmis rišta kalba
Manasis žingsnis,
Kitame rate
Atrodo klystu Čia
RIMTASIS. Taip, taip,
Kada žagsėti imame
I-a-I-a
ŽIRAFA. Kartu kartu
Asiliuku
ŽIRGAS. Ir aš
Bandysiu Iha
LĖLĖ. Žaiskime IHA-IHA
MARIO. IHA
Мне кажеться с улием
Братья вместе
И сильнее
II MARIO. Ведь игра-
То сказка для младенца
I. Эй король идет
И а вперед орлом
Козлом идем
III. Не надо грубостей
20.
I MARIO. Rimčiau.
PAJACAS. Ehei, karalius žengia.
Šokime aukščiau.
Pažvelk į viršų.
ŽIRAFA. Kojos styro
Kaklas lygus jau
LĖLĖ. Gėlės...
RIMTASIS. Danties neskauda!
JŲ BALSAI.
Štai gi, štai, žvaigždė.
Kuri, kuriam,
Ar ji žvaigždė?
Pralėkęs,
Įbridęs
Verčiamės kitais.
Priėję,
Tampame tikrais
O gal mažais.
Atgal sugrįškime!
Ar teks tokiais įeit.
JOS BALSAS.
Jo valia!
Graži gi Jo,
Karaliaus karūna
Kokia skraiste jis apsijuosęs
Šilko kiek,
O kiek spalvų.
Skaičiuokim Jas
Skaičiuokime kartu
Bandykime suprasti esmę
Vidų Jo
Svarba, aukštai sparnais leki
Ehei,
Geri geri
MERGINA. Vaikai, daigai
Girdi, geri.
Pašokime visi.
VAIKINAS. Ehei, spalvų daugiau.
Lėlių, daiktų gražių.
Dangaus vaivorykšte leki,
Ar tu jauti
Gėlė, žiūrėk,
Pasislėpė viršuj.
Karalius žengia.
Juk kiti.
Kiti!
Ir tu gali.
LĖLĖ. Mamyte, būki man sesyte
21.
LĖLĖ-AKTORĖ UGNĖ GROMNICKAITĖ, ARŪNO/ARO/-ROMANO
Žaiskim broli loveles,
Guldykime visas manas lėles.
Dabar paimk rankas.
O tu,
O tu, kodėl eini.
Pala,
Palaukim, dar anksti.
Ehei, pažvelk,
Dangui saliutas.
Kam?
Ne tau!?
Tai tau mažuti.
Ei sukvieskime visi
Pašokime visi.
Dalinkime lėles.
Kuriam reikės gražių veidų.
Ar nori tu.
O tu
O tu
O tu ir tu.
Kiek kartų tarti
Na gi, ištisai,
Kartu!
Nebliaukim avinais.
Kitais gražiais.
Fanfarų duokit!
Vėliavas iškelkim.
Saulė leisis,
Saulė kils.
Anądien Juk kitais,
Šiandieną atvirais,
Labiau,
Šilčiau,
Ratan ir nuoširdžiau
Kiek kartų šaukėme
Dažnai dažnai
Ehei, sustokime,
Ehei, pamilkime.
Ehei, supraskime,
Pakelkime ir eikime,
Sodindami kiekvieną...
Kiekvienam...
Visada per taiką taikoje
Kultūros nuostabiam taške
Ehei
LR KAUNAS 2013 04 17 12: 47