Stepono akmenys

PIRMASIS IŠ ANAPUS. Keleivi, mano mielas, mažasis keleivi,
                                            Kur link pasukti... kelias veda šis...
                                            JIS- nemarus.
                                            Ne pirmas aš ir tu- nepaskutinis.
                                            Kuris nuves ar pasiliks stovėt,
                                            Lyg lieka stovintys akmens galiūnai,
                                            Įrėminti minties, kad kelias šis- nepaskutinis.
ANTRASIS IŠ ANAPUS. Palauki, drąsuoli, tu- ne pirmas,
                                            Kad leistų vėjas ir dangus.
                                            Nuženk keliu
                                            Pramintu kito, akmeny įamžinto nakčia,
                                            Kuriam kely tu matai tikrumą vesti?!
                                            Anas svarbus, juo eiti privalu dabar,
                                            O gal ir paskutinį kartą... Vėlei.
PIRMASIS IŠ ANAPUS. Palauk. Nešauk, nedrįski kviesti.
                                            Aš pats nueisiu, sutvarkysiu ir raminsiu
                                            Savąjį ryžties ir neklupimo žingsnį.
                                            Aš pats linguote įlinguosiu tau šį kelią.
                                            Įžvelgti noriu, kas gi tas, kuris įžiūri
                                            Mano, tavo... Jų aiškumą Žemėj šioj,
                                            Anoj įžengus. Leiski be kančių įeit?
ANTRASIS IŠ ANAPUS. Mažas tu ir aš tylėti privalau.
                                            Kažkuo tikėti norisi, jaučiu tirpstu ir negaliu...
                                            Sustoti, neišdrįsti, lėkti... atgalios.
PIRMASIS IŠ ANAPUS. Palauk, baisu vienam, kai akmenai prabyla.
                                            Sustok, jau kyla. Palauk, meldžiu...
                                            Jų ištisa laukymė, išlindę, juokiasi...
                                            Aš negaliu... Kur tu? Palauk, tirpstu.
STEPONAS. Palauk. Aš užmigau.
                      Aš pavargau tylėti
                      Ir žiūrėti... laikas kilt...
MERKELIS. Aš jau! Aš jau esu savim! Esu šalia.
STEPONAS. Tu pamiršai, kas toks esu.
                      Aš- Steponas!
                      ……………………………………..
                        Kieno aš valią vykdau, kieno vardu turiu kalbėt?
                        Kieno esu dabar, kada Tėvynėje manęs nebūna?
                        Kitur- aš mažas išvaizda... 
XXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXX
KOTRYNA. Kūdikystėj žaidėme abi,
                      Lėlių dabinome plaukuos mintis,
                      Kartu žygiavome,
                      Mažais žaislais
                      Įausdavom save...
            ONA. Aš negaliu... Viena... Nutilk...
                      Tu- ne viena... Nekenčiu...
                      Pikta dabar,
                      Kada leidžiu tau kalbėti,
                      Kokia tava bjauri kalba!
                      Aš negaliu įduot tave į teismą,
                      Kad laiką manąjį žudei,
                      Kad leidai ten mane įduot...
                      Kur eit?..
                      Ar negirdi?
                      Viena esu dabar,
                      Liksiu užmaršty...
KOTRYNA. O, Ona... Ona mano...
            ONA. Netrukdyk.
                                                                            2.

                      Klausyk, ką išsakyt norėjau.
                      Kad kaupiasi dienon,
                      Per metą tamsų, baltą...
                      Vėl dar tamsų...
                      Kažkuo tapau.
                      Kitiems kitu aš reikalinga!
                      Šlovė- karaliams,
                      Jų puota- šauni!
                      Karūną deda man didikai.
                      Klausyti ir tylėti privalau,
                      Kardu išspręskime likimą;
                      Priminki man,
                      Kaip kirst
                      Ar žeist dūriu į Širdį?!
KOTRYNA. Nurimk ir prisiglausk…   
            ONA. Aš... neklausau...
                      Aš nerami kasdieną,
                      Kada girdžiu, kad- karalienė,
                      Kad spręst galėčiau,
                      Kada išsprendė Jis...
                      Kad gint turėčiau...
                      „ Mama!.. “
KOTRYNA. Tyliau. Ramiau.
                      Priimk Mane Savin.
            ONA. Baigiau.
                      Todėl kalbėti negaliu tuojau,
                      Nes tu kitu ėjai čionai.
                      Dabar jau supratau.
                      Juk taip, Kotryna,       
                      Vazų moterie?!
                      Karaliaus karūna
                      Papuošt norėtum sūnų!
KOTRYNA. Baik!
          ONA. Neteisti noriu, klaust.
                    Ar negaliu?
KOTRYNA. Klausau tavęs aš, Karaliene,
                    Karaliaus moterį matau.
                    Lygios mes!
                    Todėl... ramiau.
            ONA. Atleiski, pagaliau.
                    Tik tu-
                    Viena įleiski mano pyktį.
                    Zigmantą atvežki.
                    Man sūnėną leiski glausti.
KOTRYNA. Pagaliau kalba tava protinga,
                    Leidžia spręst atvirai kely.
            ONA. Ką man kalbi, nesupratau?..
KOTRYNA. Ar Batoras  laimingas?
                    Kovoje- drąsus?
                    Ligų nestinga?..
            ONA. Karalius Jis!
                      Žmona esu!
                      Linkėti gero Jam turiu.
                      Drąsus Jis vyras.
                      Leista man pagerbt,
                      Nestinga proto ir orumo.
                      Jis- vengro kraujo!
KOTRYNA. Tą žinau.
                                                                            3.

                    Man švedų karžygis didysis Jonas
                    Reiškė mintį vieną...
                    Nesutikai kitų iš Maksimilijono pulkų?..
                    Ar iš Rūsčiojo tarnų?..
                    Ar girioje elniai,
                    Meškos- gyvos?
                    Ar Radvilų galva
                    Nespendžia pinklių?..
                    Ar Tu tiki,
                    Kad Karalienė būsi?
          ONA. Kotryna!
KOTRYNA. Ona!
                    Sese...
            ONA. Tarnai! Ginklai!
                    Ir... muzikos garsai
                    Te šlovina šią karalienę.
                    Lai Batorui įgroja himną!
KOTRYNA. Išeiti norisi tuojau.
                    Dusau, sėdėdama kelionėj.   
            ONA. Aš kviest tave turėčiau su savim
                    Bet... nematau Gerėjos.
                    Kur gi Ji, ko tylit...
                    Neškit, karalienei, vyno!
                    Aš tuojau,
                    Užimkit Ją daina lietuvių...
KOTRYNA. Ona.
            ONA. Kotryna.
ZAMOISKIS. Karaliova, Milošč vam!
                      My dobže slavstvujem vam mir i tron!
                      Norėčiau įsakyt greičiau:
                      Iš Batoro žinia nešta.
                      Pasiuntinys čionai atvyko.
            ONA. Atleiskit, karaliene.
ZAMOISKIS. Pani, dobže Vam. /Išeina su Ona. /
KOTRYNA. Mein Got!
GLINSKIS. Lengva ranka norėčiau
                    Įduot draugystę.
KOTRYNA. Nepažinau, Didike.
                      Puošmena šaunus!
                      Kuriam esi stiprus?
                      Aš išeinu,
                      Supyko man širdis.
GLINSKIS. Mūs rankos ne retai lytėjo medį šį.
                    Vardu ištardavom abu,
                    Šuoliuodami į girią su žirgais.
                    Jau krenta ąžuolas.
                    Štai klevas,
                    Ten pušies nėra...
                    Kur mūsų pabaiga?..
                    Ar kirtime bendram
                    Neteks patiems išgult?..
KOTRYNA. Man įdomu.
                    Tokia kalba-prasminga.
                    Bandau įžvelgt anuos laikus...
GLINSKIS. Toliau neženk, Kotryna.
KOTRYNA. Toliau?..
GLINSKIS. Vardų nereik ir man šiandieną.
                    Kitu esu,
                                                                          4.

                      Kitiems tarnauti privalau.
KOTRYNA. Pala, Didike.
                      MAN tu mielas...   
                      Bruožai, balsas primena kažką.
                      Vardais man atminty-sunku,
                      Surast tikrus veidus, taškus,
                      Kurie sujungdavo mus praeity.
GLINSKIS. Medžius ar akmenis išvilkę, 
                    Kur grįžai...
                    Sausra aplink,
                    Pažvelk, kūdikėli,
                    Tavus žingsnius skaičiuoja laikas.
                    Liečiame, pajuntame,
                    Kad mūsų Jie,
                    Kad mes ir lygūs, ir skirtingi...
KOTRYNA. Čia-paslaptis,
                    Bandau atrast anam laike,
                    Dabartin suvesdama galus...
                    Tu ne tas,
                    Kurs dvikovoj,
                    Išsprendė mano garbę,
                    Kuriam/..
GLINSKIS. Nulenkdamas pražilusią
                    Šią galvą,
                    Antrąsyk einu į kovą.
                    Įrodau prieraišumą amžiumi sueit.
KOTRYNA. Kodėl, tu?
GLINSKIS. Praėjo daugel laiko, karaliene.
KOTRYNA. Karaliaus sūnų aš nešiojau...
GLINSKIS. Tą žinau.
                    Aš-Caro tarnas.
KOTRYNA. Ne?
GLINSKIS. Tikrai...
                                            /MUZIKA;“AVE, MARIJA. “       
SAPIEGA. Karaliaus Batoro aš siųstas...
VYTAUTAS. Leiskit lydėt į puotą.
                        Jau neš į čia visiems vaišes.
                        Sapiega!
GLINSKIS. Leonas esi?
VYTAUTAS. Nurodysiu ženklus.
                      Aš pažinau didiką,
                      Būki atsargus!
GLINSKIS. Kary, malonės teik išeit.
                    Kardu išspręst ginče- ne laikas man.
                    Kazimiero, o, Motina,
                    O šiaurės vėjų Karaliene!
                    Tenai ir vėjas neišdrįsta nešt visus!
KOTRYNA. Lydėk, kary,
                      Ar Švedų karalaitis neatvyko?!
                      Teodoras irgi Čia?
                      Įžvelgt Jo protą aš geidžiu
                      Ir vietą Jo po saule užlaikyt.
                      Karaliaus karūna pagerbt šią žemę.
GLINSKIS. Ja! Lenkiuos.
                    /Kotryna su Vytautu išeina. /
                    Tai štai, kokia manoji ateitis.
                    Rūpėtų justi ne vienam,
                    Kurion pasuks šis vyras pusėn...
                                                                        5.

SAPIEGA. Neišgirdau,
                  Aiškiau, prašau, norėčiau išklausyt,   
                  Su kuo įtikčiau aš kalbėt.
                  Neprimena man niekas; kas esi
                  Ir kuo galiu įeit?..
                  Ar tik, nužvelgus, žengt tolyn.
                  Kelionė neprasta man šviečia
                  Ir klausti klausimu
                  Vargu ar drįsiu aš.
GLINSKIS. Tuo esi,
                    Kuriam ir žeisti privalau,
                    Aštriu protu, mintim
                    Į ateitį nuvest save,
                    Kad suprastas ir geistinas laike galėčiau.
                    Dar sieloje slapta
                    Mes tyčia judam palengva;
                    Įleis šaknis
                    Ir skleis žiedus ne žiemą...
                    Vasarą... vasarėlę kartą,
                    Įklaust norėtų mintyse tave.
                    Manau, išspręsime ne čia.
                    Atsakymas Tenai dar slypi!
SAPIEGA. Sapiega aš, kol kas,
                    Būsiu visada, Glinski, Tau…
GLINSKIS. O, pagaliau!
SAPIEGA. Deja,
                    Trumpai bandžiau įžvelgt Tave.
                    Ilgoj kelionėje,
                    Išalkus, troškulį malšinant,
                    Ir priešo dovanas malonėn
                    Aš priimčiau.
GLINSKIS. Nuo čia pradėčiau...
SAPIEGA. Klystu
                    Ar tikrumu norėtume kalbėt?..
                    Ar, šiaip, neperžengus ribos,
                    Įšokt aukščiau ir smaigaliais turtinga.
GLINSKIS. Kalba- turtinga.
SAPIEGA. Turtingas ir protu.
GLINSKIS. Sužeist galiu.
SAPIEGA. Su kuo?
                    Neįmatau.
GLINSKIS. Paukščiu pavirtęs jau esi.
                    Ar sparnuose- Jėga?..
SAPIEGA. Neveltui užmojis platus,
                  Įžvelgtas, išmiklintas minty.
                  Laike, erdvėj išskleis Jėga!
GLINSKIS. Nelemta, vyre,..
SAPIEGA. Lemta ne dabar.
                    Į Ten nukreipkime akis;
                    Ar ne į Ten       
                    Mes einame,
                    Žingsniu vienu dabar,
                    Sutvirtinę mazgus.
                    Ar Batoro kova?..
GLINSKIS. ... su Caro rūmų kariauna?!
SAPIEGA. Tikra tiesa.
                    Su Jos pulkais...
GLINSKIS. ... išspręs šį ginčą.
                                                                      6.

                    Nemanau.
                    Gal mirksniui,
                    Dešimčiai nutils.
                    Ne vien Sapiegos,
                    Radvilų jaunom širdim-
                    Svarbi tolybė!
                    Pažvelkime prastai,
                    Skaičiuodami vienintelį šį kelią…
SAPIEGA. Ar  kelias šis tiesus,
                    Ar nenukryps į šunkelį, didike,
                    Šiandien išsprendėm taip.
                    Rytoj įeisiva kitaip.
                    Pabuvę,
                    Durys užraktu kabintos.
                    Kitu krantu esi.
                    Trumpam pabuvęs nuošaly,
                    Kad eit toliau galėtum.
GLINSKIS. Nesvetimas ir tau toks mostas:
                    Nukreiptas ne tiesiai eit,
                    Aplink,
                    Kur Radvila Rudasis kvies…
SAPIEGA. Spalvų Tu nemaišyk.
                    Mažai kuo lems Rudasis…
                    Mažytis įžeidimas-
                    Dvikova svarbi…
GLINSKIS. Nepykti,
                    Samprotaut suteik Jėgos.
SAPIEGA. Aš nematau,
                  Kad leistumės toliau kelionėn…
GLINSKIS. Dar jaunas vėjas
                    Dvelkia pietryčiu švelniu.
SAPIEGA. Nes vėjas- tas,
                    Kad šilumon išskleidžia kryptį.
GLINSKIS. Ne tai domėn turėtume žiūrėt.
                    Reiks išspręsti kalbą šią,
                    Sodrint spalvas.
SAPIEGA. Glinski…
GLINSKIS. Sapiegos vaike,
                      Tėvas žinomas ir man:
                      Raštu ir plunksna vesdavo mintis…       
                      Kilimo iš Rytų esi.
                      Tenai savom šaknim išeina medis.
SAPIEGA. Dabar klausyk!
                    Kova- prasta tava,
                    Kad vesdamas pulkus,
                    Žvalgybon mažą vyrą
                    Tu protu siunti.
                    Mažyčiai Jo lėkimai,
                    Vienas, du ar trys…
                    Užtenka,
                    Kad suprast galėtum,
                    Ko sieki;
                    Išvest pulkus iš miško.
                    Girioje-
                    Svarbiau įžvelgt mažytę proskyną,
                    Kuri klampi dar pelkėmis,
                    Bet akmenų šalia nėra.
                    Slėpti Jie Ten,

                                                                        7.


SAPIEGA. Čionai nereikia Jo Ciekot.
                    Įženk,
                    Pats įstenk atrasti.
                    Suklydęs,
                    Vėliavas nulenks Tavasis priešas.
                    Liks Karaliumi Tavi Planai.
                    Ar Karalius vertas Tos karūnos?..
                    Dar žvelgt reikėtų Ir…
                    Nuimt Ne kartą tektų,
                    Kad uždėt kitam galėtum.
GLINSKIS. Padėk rankas ant kardo!
                    Tikėk,
                    Kad kovoje išspręsime likimą...
SAPIEGA. Ne tas svarbu,
                    Kuriam reiks triūbose numirt.
                    Svarba-
                    Šimtmetin žiūrėti.
                    Smerktam esi kely,
                    Po laiko tarpsnių spręsime visi:
                    Kuriuos ieškojome dabar,
                    Kitus- vėliau...
                    Gerbti turime mes vieną kitą,
                    Kad ne kardu suėjome,
                    Ne kardu išeiname...
                    Toliau ieškot likimo ženklo.
GLINSKIS. Nulenkti vėliavas turėčiau.
SAPIEGA. Ar Jas turi?
GLINSKIS. Pabaikim tuo,
                    Ką pasakei.
                    Kitam laike įleisime ir Vėl.
SAPIEGA. Linkėti Tau doros kovos norėčiau.
GLINSKIS. Doroj- tiesa?
SAPIEGA. Ar klystu Vėl?.. /Eina. /
                                                                  /GERĖJA pasirodo. /
GLINSKIS. Pradėk.
                    Pasveikinta, Gerėja,
                    Onos Didžiosios sąžinės dvasia. /Pasitraukia. /
........................................................................................................
BERNARDAS. Palauk.
                          Sustok, Gerėja,
                          Tik tiek-
                          Nedaug prašau.
                          Tu nuostabi Tyla esi.
                          Užtenka jausti- ir ramus šalia tavęs.
                          Taip miela man ilsėtis.
                            Žiūrėti į akis,
                            Lūpomis kalbėtis į akis.
                            Tu nežinai,
                            Kokia skaistybė slypi Tavyje.
                            Kaip nuostabu kalbėt į tylą,
                            Kada tu nejauti/nereikia jausti/.
                            Ko trokšta Jos ar Jo Širdis-,
                            Tik neišeik,
                            Klausyk manęs;
                            Aš išdainuosiu giesmę Tau,
                            Kad leistųsi kelionėn mus Širdis-,
                                                                          8.

                          Į vieną platų kelią,
                          Jūron įsilietų.
                          Tu-neteisi,
                          Kad žodis Tau-nelemtas...
                          Juk tai-vienintelė Tiesa.
                          Ji-nesužeis,
                          Nesunaikins,
                          Neleis įeiti pykčiui,
                          Kankint neleis žodžiu.
                          Tu... sutinki...
                          Tu patikėjai?..
                          Aš skraidyt aukštyn
                          Paukščiu einu.
                          Aš patikėti negalėjau,
                          Kad kalbėsiuos, 
                          Tad myluotis drįsiu į TAVE.
                          Kiek kartų teko man čion ruoštis,
                          Kad vaizduotėje manoj
                          Paveikslas vis ryškėjo
                          Tavųjų lūpų,
                          Žvilgsnio,
                          Veido bruožų aš ilgėjaus...
                          Gerėja...
                          Kokia skaisti kalba tava.
                          Vardas-
                          Tikslas man pirmyn,
                          Ženklas,
                          Jis nuves kiekvieną!
                          Tu patikėjai!
                          Kodėl liūdna?
                          Nutiko kas?
                          Ach, štai, girdi žingsnius...
                          Tu nerami,
                          Tau negera, o, Gerėja...
                          Leisk, įeit.
                          Įžūlus.
                          Nekaltas-
                          Žengtas kelias,
                          Kruša naikintas,
                          Grindinyje iš akmenų įdėtas,
                          Vertė neužmiršt klaidų,
                          Švelnumo stigo man,
                          Tyrumas-svetimas many...
                          Nuskinsiu gėlę...
                          Ne!
                          Ach, taip, Ji mirs.
                          Te, Žemėje Jis ieško Grožio!
                          Te, Lietumi nuplauna Jos Žiedų akis!
                          Bėgte, Gerėja!
VYTAUTAS. Girdėjau balsą Jo.
                      Vėl antram man tenka žengt,
                      Kuriam laike man skirta būti,
                      Kad leisčiausi kelionėn ištisa vaga!
                      Nejau lemtis nurėžė man tik dalį,
                      Kad gi leisis man ištūkt?..
                      Antru, trečiu
                      Gal paskutinio
                      Man išskirta juostis.
                                                                        9.

                      Nesutinku!
                      Vadintas-Vyatuto vardu,
                      Alsuoja kelias išrinkimą.
                      Vedliu esu.
                      Drąsa įrodysiu kovoj. 
                      Puošnia kalba,
                      Gestais aš stiprus.
                      Brolis…
                      Ranka malšino alkį man,
                      Bendron rikiuotėn eidavom,
                      Rimtų planų išjuosę tolius!
                      Ne jis.
                      Man pasigirdo,
                      O, Gerėja?..
                              /RADVILAI RUDĄJAM/
                      Atleiskite, valdove,
                      Panirau savin.
                      Ramu aplink,
                      Kažkas šnopuoja;
                      Elnias veja žirgą…
JONAS              Žinia duota
JERONIMAS    Pulkus išruoškiva į žygį
KATKEVIČIUS. Katras įves į lauką     
                            Kas pradės,
                            Kuriam palaukt reikėtų,
                            Kad kiltų panika kitam krante.
                            Nepaskutinį kartą remsime ginklus!
SAPIEGA. Kad taip Ir paskutinį…
                  Leistų dievas
                  Mums iškelt į taiką ranką.     
J. J. KATKEVIČIUS. Dabar-
                                  Kita taika,
                                  Kurios ir Tu,
                                  Ir Aš norėčiau.
                                  Pirma išplėšy reikėtų.
                                  Matau kitaip,
                                  Kad BATORUI  iikėlus kardą…
RADVILA RUDASIS. Ar nereikėtų
                                      Išderėt kartelį antrą?
J. J. KATKEVIČIUS. Kuriam?
                                    Anam?
                                    Kurs pilnas keršto
                                    Ir maištingo proto.
                                    Pripažint šį kraštą savo,
                                    Iškėlus platų narvą
                                    Ir suleist visus;
                                    Tave, Mane ir Jį,
                                    Ką aš girdžiu?
                                    Kur protas, išdidumas Tavo!
                                    Sutinku,
                                    Palaukt vertėtų,
                                    Tik ar lauks
                                    Negimę mūs vaikai,
                                    Išvydę žemėje vargų grandinę,
                                    Tuoj pat užmaunama,
                                    Tąsoma,
                                    Pakol mes Patys...
                                    Girdyt?
                                                                    10.


J. JKATKEVIČIUS. Patys vėl turėsime ištrūkt!
RADVILA RUDASIS. Ramiau, Didike,
                                    Neužsimiršk,
                                    Kas Aš!
J. J. KATKEVIČIUS. Neužmirštu,
                                  Kad kovoje svarbu dar tai,
                                  Kad ryžtas ir greitumas lemia
                                  Keliaut eigoj į protą,
                                  Smingančius daigus,
                                  Brandinamus veikloj nekasdieninėj...
                                  O, išskirtinėj,
                                  Kada nors dešimt metų
                                  Virst galėtų,
                                  Nors maža,
                                  Bet taip reikšminga
                                  Priekyje
                                  Kova.
RADVILAS RUDASIS. Sapiega, žvilgterėk,
                                      Kuriam plane įrėžtas kelio ženklas
                                      Radvilų herbe?..
                                      Matai?..
                    SAPIEGA. Stebiu,
                                      Drįstu įspėt-
                                      Abu svarbu, taik tai,
                                      Kad vienas Čia,
                                      Kitam dar TEN reikės įrodyt,
                                      Kas-svarbiau ne asmenybei,
                                      Tikėjimui,
                                      Dvasios jėgai kilt esminga.
                                      Kivirčas-jau žalingas,
                                      Kada pulkai,
                                      Ginklai su Saule švyti!           
                                      Juose matyti kraujo žymės...
.........................................................................................................................................
MERKELIS
GIEDRAITIS. Vaikai,
                        Taikos aš noriu.
                        Ar leidžiame Save į TEN?
                        Nors mirksniui žvelgt,
                        Kad žiežirba prabilti Vėlei,
                        Kuri įrodys
                        Žemiškoms aistroms nurimt.
                        Kova                                   
        XXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXX
                        Širdy jau tvinksi,
                        Viduje slogu,
                        Reikėjo neišeit,
                        Kad kiltų Vėlei vėjas...
                        Norėjai
                        Vėl ramiai užmigt.
                        Žiūrėki,
                        Vėliavos pakilo!
                        Jų smaigaliai pilni...
                                    Raminkim vienas Kitą.
                                    Bandykime Visi
                                    Varge,
                                    Skausmu
                                                                    11.

                                      Įliekime Ramybės.
                                      Nebegaliu
                                      Be Šilumos.

SAPIEGA. Sužaiskim lenktyne.
                  Tas,
                  Kurias išmokė protui
                  Spręst žaibu:
                  Tau,
                  Kas man reikėtų Ten,
                  Čia įžvelgt.
NAŠLAITĖLIS. Tas,
                            Kurių prisiurbę užjūriuos,
                            Mėtomas vienom,
                            Kiton Tėvynėn,
                            Kurios, kaip smaigaliai,
                            Uždažomi,
                            Kad vyktų nebaisi žudynė.
SAPIEGA. Ginklu
                  Ar plunksna priešui?
NAŠLAITĖLIS. Imki ginklą.
SAPIEGA. Šokį pinki
NAŠLAITĖLIS. Žodį junk,
                            Aitriau
                            Ir nuostabiau įrėš
                            Akin
                            Širdies erdvėj krantus.
SAPIEGA. Pradėki, Karalaiti!
NAŠLAITĖLIS. Dėkui, Prince!
SAPIEGA. Saugokis, aš pasiruošęs!
NAŠLAITĖLIS. Pradėki ramiai,
                            Kad soduose aplink įžvelgt galėtų.
                            Jei reik,
                            Pirštu įrodytų
                            Galybę Vieno           
XXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXX
RADVILA RUDASIS. Kur suki?
                                    Kur išdidumas?
                                    Kilnumo aukštuma?
                                    Visus vedei,
                                    Lig galo žengti privalai!
                                    Žmogau,
                                    Matau eini artyn,
                                    Išplėški liūdesį,
                                    Nudžiuginki tuojau,
                                    Mintis išliek,
                                    Kurių ieškojai Ten...
                                    Lenkiuos Sapiega,
                                    Girdėt girdėjau,
                                    Išmone blaivia esi...
                                  Paduok, sūnau, taures,
                                  Įpilk bičiuliui vyno.
                                  Ar lemta Jums valdyt?..
                                  Kaip senas ir patyręs paukštis
                                  Leidžiuosi prabilt tiesiog.
                                  Ne viską pasakiau.
                                  Man leiski išsakyti, o, Sūnau,
                                  Karštam prote lapinis protas slypi,
                                                                  12.


RADVILA RUDAIS. Įduoti Tau Sapiegos  sūnui Leonui,
                                  Tau, manasis našlaitėli,
                                  Visiems drįstu.
                                  Nulenkit galvas,
                                  Radvila Rudasis aš esu!
                                  Gana,
                                  Žaidimuose dažnai
                                  Užmirštame Save,
                                  Įauginę kažkieno įdomią kaukę...
                                  Sustok,
                                  Kitus girdžiu, einu
                                  Kovon girdžiu trimitą.
PIRMASIS IŠ ČIA. Teka teka...
                                Plaukia plaukia...
                                Lietumi nuplauk mane...
                                Rask mane...
                                Atrask many...
                                Naują vėl iš naujo...
                                Lie ta va
                                Upelis šaukia.
                      Girdi,
                      Kaip neramu aplink.
SAPIEGA. Suduok, Ginklu.
NAŠLAITĖLIS. Atsakymas-tuojau!
                          Kuriam laike išdėstyti mintis?
SAPIEGA. Jos-mano lieka,
                  Tau įrodomai,
                  Tėvynės ateičiai
                  Valyt takus.
NAŠLAITĖLIS. Medžiuosna žvilgterk,
                          Šuolis. Kirtis.
SAPIEGA. Atsargiau,
                  Kuriam kely suklups
                  Tavasis išrinkimas?..
                  Dvejones mest kasdieną
                  Reiks tuojau...
NAŠLAITĖLIS. Girdėta,
                          Radvilų pirties
                          Nuplautas,
                          Tekinas į jūrą bėgi!
SAPIEGA. Ne tava valia!
                  Kitų išaiškinti kančias norėčiau.
                  Ar ne svarbu,
                  Kad ginkluose-tiesa?
                  Ar nereikėtų
                  Plunksnomis
                  Sutikti Saulę?
NAŠLAITĖLIS. Įrodyk tai,
                          Dar smūgis, šokteliu...
SAPIEGA. Aš sutinku,
                  Pakelk akis.
                  DABAR-
                  Mana tvarka.
NAŠLAITĖLIS. Laimėta ši,
                          Palaidotas mintis
                          Bandykime, ilsėdami, surast.
                          Kuriam krante
                                                                            13.

                              Tiesos ieškosi?
                              Ar vargas laikmečio
                              Negasdina Tavęs?
SAPIEGA. Į ateitį
                  Sunkumas prie Širdies
                  Žvelgiu.
                  Sunku.
NAŠLAITĖLIS. Tada, kovon!
SAPIEGA. Kuriuo ginklu?
NAŠLAITĖLIS. Durklu.
SAPIEGA. Žodžiu smailiu,
                  Kad ryžtumeis nusmeigt.
NAŠLAITĖLIS. Neįprasta,                     
                            Jau įdomu.
SAPIEGA. Pirmam-galia,
                  Antram-gudrybė.
                  Vargšas,
                  Laistomas dejonių,
                  Skuba lėkti,
                  Blaškant ir kitus.
                  Įspėki,
                  Laikmečių dažytus
                  Medžiuose lapus.
                  Kiek Jų?
                  Ar Tu bandei skaičiuot?
                  Iškėlęs giminingą Radvilų šį durklą,
                  Ar pajutai,
                  Kad spręstina tuojau,
                  Be poilsio,
                  Žirgu nepasiruošiant!
NAŠLAITĖLIS. Nesuprantu,
                            Kurion kryptin leki?
SAPIEGA. Čia-Tavo pabaiga!
                  Paimki ginklą
                  Vėl iš naujo.
                  Silpnas- žodyje.
                  Silpnu esi,
                  Nors herbas
                  Blikčioja tavais gentainiais.
NAŠLAITĖLIS. Leonai...
SAPIEGA. O, našlaitėli,
                  Galia-menka,
                  Mokslas,
                  Duotas juk abiem...
NAŠLAITĖLIS. Kirtis...
SAPIEGA. Nebijau.
                  Kitu Tau atsakau.
                  Laike-teisybė,
                  Daiktuose-Dvasia.
NAŠLAITĖLIS. Nupirkt galėčiau
                            Aš Tave!
SAPIEGA. Įžvelk aplink,
                  Baigta diena,
                  Pakyla Saulėn
                  Naujas vėjas,
                  Palikęs
                  Artą dirvą,
                  Krenta Kito
                                                                      14.
SAPIEGA. Žiedo Grūdas!
NAŠLAITĖLIS. Ramiau.
SAPIEGA. Ty-liau.
NAŠLAITĖLIS. Priimki
                          Antrą durklą...
SAPIEGA. Supratau...
ANTRASIS IŠ ČIA. Mama...
MERKELIS
GIEDRAITIS. Eik iš čia.
ANTRASIS IŠ ČIA TYLI.
BERNARDAS. Karalius šaukias!
VYTAUTAS. Jo eilė
                      Iškviest į priekį...
BERNARDAS. Kariūnus,
                        Drąsoje
                        Apjuosus kovai...
                        Žūt Būtinei...
VYTAUTAS. Pareiga nulems
                      Ne vieno ir ne antro
                      Palikimą...
BERNARDAS. Kad ateičiai iškvies į kovą
                        Bei pavyzdžiais
                        Širdy laikyt,
                        Kada Tiesa,
                        Baisia kančia
                        Užgoš kiekvieną...
VYTAUTAS. Teks nulenkti galvą,
                      Ne akis,
                      Išjuosę kūną
                      Žaizdomis mirties...
BERNARDAS. Tada ir lems
                        Bendra kova,
                        Įžiebt krūtinėje
                        Ugnelę,
                        Rusenančią ilgam,
                        Neužmarštin...
VYTAUTAS. Kad mes,
                      Pradėje eiti,
                      Kiti,
                      Įpratę bei įžvelgę,
                      Šuolin
                      Prieky
                      Kovoje laimėtų.
BERNARDAS. Ko reikia?
                        Klausti nevalia,
                        Kada Kiti
                        Išspręsti ruošias.       
///
                        Kitiems Valia,
                        O Jums-
                        Didžioji Pareiga!

SAPIEGA. Nereik skubėt, Didike!
                  Pažvelk,
                  Kelionė tęsias,
                  Po tavęs, manęs
                  Ir dar ne vieno.
NAŠLAITĖLIS. Suprasti privalu,
                          Kas leidžia Jiems
                                                                          15.

NAŠLAITĖLIS. Orumas? Kas?
VYTAUTAS. Atleiski man, didike...
BERNARDAS. Kodėl bendra kova
                        Nelygina nei vieno?
                        Ar apsupty
                        Nelygūs Mes?
SAPIEGA. Tiesa
                  Jo lūpose skardena
                  Klausyti verta,
                  Nurimki,
                  Radvila nuožmus.
NAŠLAITĖLIS. Pirma barjeras,
                          Po to kalba.
BERNARDAS. Tylėti privalau žodžiu.
                        Mintim-laisva,
                        Mana valia.
SAPIEGA. Kokia drąsa!
VYTAUTAS. Nedrįski žeist...
BERNARDAS. Tau,
                        Ne Man.
SAPIEGA. Kilmingi Jie Dvasia
                  Ir... Ateitim.
                  Žaidimas veda šis toliau.
NAŠLAITĖLIS. Privalau stabdyti elnią.
BERNARDAS. Sužeistas,
                        Be kojų,
                        Ragais išeina,
                        Viens prieš vieną...
NAŠLAITĖLIS. Įžūliau.
                          Nesupratau.
                          Ar Tau nelemta atsiklaupt?..
VYTAUTAS. Gaila, broli,
                      Žengta jau Toli,
                      Turiu užstot Valdovą!                 
BERNARDAS. Savo, bet ne Mano.
SAPIEGA. Neužsimiršk, Kary...
BERNARDAS. Drąsos ir padorumo
                          Bei Tvarkos ši Žemė,
                          Broliai ir Tauta išmokė,
                          Kad išeit į priekį
                          Lemia pažanga Kelionėj,
                          Tiesa Tyra-svarbi Dvasia.
                          Kitaip,
                          Kitur-ne dovana,
                          Sukryžminant kardus.
                          Aš-pasiruošęs!
VYTAUATAS. Apgint aš ketinu, Didiką!
BERNARDAS. Tavoji čia klaida.
                          Ilgai Mus rišo.
                          Baigiasi gyja tarp Mūsų,
                          Gindamas Save,
                          Aš Vengro Sielą
                          Kloju prieš Lietuvį,..
SAPIEGA. Sustot, aš įsakau,
                  Ilgiau
                  Dvejot neverta.
                  Lig kol kardai dviejų
                  Krūtinėse,
                                                                          16.

SAPIEGA. Įrėminti išeis,
                  Žaidimas,
                  Radvile,
                  Baisia griūtim užbaigs...
NAŠLAITĖLIS. Beje... Bet...
SAPIEGA. Žvelk, giliau,
                  Toliau-klaikiau.
                  Užbaigsime vieni Kitais
                  Raudonos upės bėgimu...
NAŠLAITĖLIS. Vasale, Vytautai,
                            Gražus, gi, vardas...
                            Nešk, ginklus.
                            Nuovargis slopina...
SAPIEGA. Tuo reikėtų
                  Baigt žaidimą.
BERNARDAS. Lenkiuosi protui,
                          Kelią klaupdamas,
                          Didybės nepraradęs.
VYTAUTAS. Bernardai...
BERNARDAS. Klausau, Lietuvi,
                          Pagarba
                          Sustabdė kraują Tautai.
VYTAUTAS. Nežeisk... 
BERNARDAS. Atleisk,
                        Manasis įkarštis
                        Nustelbt galėjo Draugą.
SAPIEGA. Bičiulį versdamas,
                  Kitan krantan.
NAŠLAITĖLIS. Sudiev, Sapiega,
                          Ženki šen,
                          O, Vytauto didingas.
VYTAUTAS. Brolau...
BERNARDAS. Nurimau, tuojau.
SAPIEGA. Sustoki, Vengre,
                  Radvilo Sūnau,
                  Pakelk taures,
                  Kurios jau pilstomos Tenai...
BERNARDAS. Norėčiau pildyt įsaką tuojau,
                        Karalius
                        Stabdo įkarštį ir protą.
SAPIEGA. Čia-svarbus,
                  Senai stebiu,
                  Tavasis įkarštis,
                  Atskleisdamas mintis švarias,
                  Įrodė man,
                  Manau, kitiems,
                  Ne vien kardu ar rūbais
                  Gelbstim Mes Tėvynę,
                  Dvasia vidine,
                  Kilmingumu
                  Išeit į priekį
                  Vėl reikėtų,
                  Ar duotas Batoro
                  Kilmingo Vengro,
                  Žodis, antspaudu uždėtas,
                  Eit į mokslus
                  Ne vienam
                  Vilniaus Mokslų,
                                                                      17.

SAPIEGA. Meno židiny.
                  Tu,
                  Palikdamas karus...
BERNARDAS. Dabar
                        Ne tas-svarbu...
SAPIEGA. Praeis
                  Didi kova,
                  Šiek tiek aprims
                  Metams
                  Gal keliems,
                  Daugiau ir...
                  Tiek,     
                  Neįprasta kova
                  Nulems.
                  Tėvynės ateities aušrinė
                  Nukryps, manau, kitur.
                  Kova, kardai
                  Bei sviediniai
                  Nelems mums šlovę.
                  Didysis mokslas skleis žiedus.
                  Išmokę žodžio,
                  Kalbą žiesime skambiu balsu
                  Bei apskaičiavimais dangaus
                  Ir vest klaidžiam isterijų mišku,
                  Tiesos, teisės
                  Ašmenis paruošę;
                  Nulems Kitiems Tvirtovę.
BERNARDAS. Įeiti menėn,
                        Knygų
                        Mokslo juosiama dvasia?
SAPIEGA. Čia reikės išrėžt kelius,
                  Kelionėje ilgoj.
                  Nepaprastoj.
                  Prasmingoj.
Xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx

MOTERIS I. Vaikai, vaikai, didieji Žemėje Vaikai!
                      Sustokite, man sunku.
                      Toliau, toliau... laukti negalėsiu.
MOTERIS II. Ramiau. Tyliau.
MOTERIS I. Kitaip negali Ji.
                      Jos šauksmas priekin,
                      Tvarką skelbia mums riksmu.
MOTERIS II. Vaikai, vaikai,
                        Ar galite nurimti?
MOTERIS I. Prisėski.
MOTERIS II. Moterie, o Žmona...
MOTERIS I. Jau nėra.
                      Kitų taip pat nebus,
                      Kada įrėšime sparnus!
                            /Prieina. /
                      Kodėl kalbu?
                      Todėl,
                      Kad Tyloje-baisu.
MOTERIS II. Nurimk...
                      Atleiskite, Didike.
SAPIEGA. Aš klausau.
                  Bernardai, nešk,
                                                                18.
SAPIEGA. Kas liko Ten nuo stalo...
MOTERIS I. Neskubėk, Berneli.
MOTERIS II. Pastovėk, Broleli,
                        Toks pats,
                        Kaip tu, gražus ir rimtas,
                        Viduje sukaupęs gėrį,
                        Nešė man ir tėvui...
                        Tėvas /Sapiegai. /...
                        Tu nežinai!
                        Kurion kelionėn Jis išėjo?..
MOTERIS I. Sėskis...
MOTERIS II. Netrukdyk...
MOTERIS I. Dabar, geriau...
MOTERIS II. Ma...
MOTERIS  I. Nereikia, daug, Žmogau!
                        Tik tiek,
                        Kad kiltų Saulė šviesti,
                        Lietumi nuplovus,
                        Žemėje išaugtų Karalija,
                        Gėlių spalvų,
                        Šilumos skaraiste,
                        Apjuosdamos Rave, tave...
                        Tave, manoji Sese,
                        Ir Tave sesele, sutinki...
SAPIEGA. Kas JI?
                  Kokia kančia?..
                  Ar leista man padėti Jai?..
                  Suklysti nenorėčiau.
MOTERIS II. Jos Balsas-kiekvienam...
MOTERIS I. Išėjus Žemėje Kelius,
                      Atėjo Šviesti,
                      Kada aušroj užgimsta Pabaiga!
MOTERIS II. Vaikai! vaikeliai!
                        Duokite Šviesos į Širdį!
NAŠLAITĖLIS. Ginklą!
                            Kardą ruoškit kovon!
                            Iškelkit Vėliavas pulkų!
                            Sapiega, Laikas!
SAPIEGA. Ar reikalinga?!.
NAŠLAITĖLIS. Leonai, kur Tu?
MOTERIS I. Te saugo Dievas.
MOTERIS II. Būkite laisvi kovoj.
MOTERIS I. Kovon? Kurioj?
                      Didingoji Ona, kovon?..
ONA. Prašau ir įsakau.
MOTERIS II. Eiva, Nelaimingoji!
MOTERIS I. Tu tikra?..
MOTERIS II. Karaliaus Širdyje Tiesa!
MOTERIS I. Ar tai-Tiesa?
ONA. Gerėja, gudragalve,
        Man baisu.
        Ką šneka, Moteris?
        Ko nori, Ji?..
        Paklaust norėčiau,
        Nelemta Man liūdėt!
MOTERIS I. Norėtumėt išeit.
ONA. Palikti vėl Vienai,
          Sakyki, Moterie,
          Kokia dalia svarbiau?
                                                                      19.

MOTERIS. Ten-paparasčiau.
ONA. Nepaprasčiau, skaudžiau.
MOTERIS. Ar leista man kalbėt?
ONA. Sakyk, kalbėk greičiau!
          Įeikiva į Ratą,
          Spiečiais Bitės Koryje Medaus!
          Šnekėk, čiulbėk į tiesą.
MOTERIS I. Dainomis Įausk Save.
MOTERIS II. Suprasi Tiesą.
MOTERIS I. Ten-Dvasia.
MOTERIS II. Tenai atsakymo nėra.
                        Ten-Klausymas. /Į Priekį, /
                        Čia-Spalva /Į Širdį. /
ONA. Ramiau, prašau,
        Aiškiau, maldauju,
        Karūna-sunki,
        Baisi našta,
MOTERIS. Neški,
                  Tau skirta Dalia.
ONA. Laikau Save,
          Ašara sūria,
          Ugnin išdegint,
          Vandeniu užliet,
          Gėlių skraiste
          Apgaubt kiekvieną.
MOTERIS I. Jau- tiesa.   
MOTERIS II. Bandykime tuojau,
                        Kartu-aiškiau.
MOTERIS I. Kuri pratęs?
                      Pradėsiu Aš!
                      „Gėlių skraiste apgaubt kiekvieną... “
                      Gerėja, eiki,
                      Šokime greičiau.
ONA. Šauniau
          Ir paprasčiau,
          Linguodama į Vėją,
          Krioklyje vanduo spurdena...
          Žemėje, Danguj ir... Manyje!   
MOTERIS. Mama. Mama. Mama!
                    Tarkim vėl,
                    Lyg pirmą kartą,
                    Eidami iš Ten į Čia!
                    Žinoma Mums Tai,
                    Skausmas vedė,
                    Juo išleisdavom Visus!
ONA. Vajė...
          O, Žeme, o. Dangau!
          Skausme-Tiesa!
          Jo dar nepažinau!
          Įduoki Įsčiuose man skausmą,
          Jausti kūdikį po Širdimi norėčiau,
          Leisk bučiuot, Gerėja.
          Tu brangi,
          Skausmą jausti Tu gali,
          Linguokime ir guoskimės
          Ir aimanuokime
          Lyg pirmą kartą,
          Antrą, daugel kartų.
                                                                        20.

ONA. Vėl ir vėl reikėtų!
MOTERIS I. Man norėtųsi bučiuot...
MOTERIS II. Glostyti pečius,
                        Krūrinę juosti Šiluma
                        Kiekvieną... atskirai.
MOTERIS I. Leiskit, leiski man prabilt
                      Jaučiu ir suprantu
                      Matau Regiu,
                      Ieškodama akių,
                      Kurių nėra Čionai.
                      Dabar-laisva.
                      Taika-Many.
MOTERIS II. Many-
                        Ramybės Grožis.
MOTERIS I. Gėris leidžia Man prabilt.
ONA. Dievai, Karaliau!
          Juoskimės Visi prieš audrą
          Greit Visi išeis sužeisti,
          Leiskit Man ištart žodžius,
          Kurių
          Sunkumas lemia:
          MOTERIS ESU.
MOTERIS II. Esu kančion išvedusi Visus.
MOTERIS I. Dar kentėsime Visi?
MOTERIS II. Tam, kad leistumės į Priekį?..
ONA. Ten ir Ten...
                              /Karaliaus Vyrija įeina su visa Svita. /
          Gerėja, eikš arčiau.         
          Prieikite, šilčiau.
          Prieikte, šilčiau...
          Prisėskiva.
          Bandykime Tyloj
          Išausti Šviesą,
          Likdami Karaliais išdidžiais.
          Bandykime surasti
          Moterį Savy...
          Ar Tu girdi?
MOTERIS I. Paties norėčiau klaust?
                      Tavęs? Tavęs?
MOTERIS II. Padėkime...
MOTERIS I. Padėkite...
ONA. Padės.

--------------------XXX----------XXX-------------XXX----------------XXX----------------XXX------XXX-----------XXX-------

Ona. Ona. Šventa Ona...
Mo-ter, mo-ter, mo-ter.
A-a-a ai aaai
U-au-u  u-ach
Šventas šventas šventas
Stepons stepons
Vy-y---
A aa vyy oi
Šven tas šven tas
Šventint šven tint šventint Jus
                      Gulkimės, oi, tyliai, tyliai
                      Leiskimės, oi, tyliai, tyliai
                      Laukime, ai, tyliai kantriai
                                                                      21.

                        Stebėkime
                        Tausokime
                        Stabdykime OI GARSIAI, GARSIAI
A  A  A  A  A  A  A      a  a  a...













                                KAUNAS 2011 m. rugsėjo 14 d. 12: 21.