Trumpiausias kelias Namo -69

Šturmano Geležėlės Dūšelė, likus vienai valandėlei iki Saulės patekėjimo, spyrale nuplazdėjo link Šiaurės miestelio. Jam labai rūpėjo kaip sekasi vykdyti svarbią ir labai slaptą užduotį Lietuvos vyriausąjam Šerifui, -Komisaro Pasagėlės, rekvizuotam iš MerAzo tanko ekipažui.
      Skrėjant virš „Akropolio“ savo astraliniu kūnu, pajautė persekiojimą. Pajautė, kaž kieno astralinio kūno šilumą. Suprato, kad jį kaž kas seka. Nejaugi ir danguje pilna šnipų? Apsižvalgė ir pamatė per penkis žingsnius priartėjusi apšarmojusį, švytinti astralinį objektą. Šis supratęs, kad yra pastebėtas tare:
      -Helou. Mister Feirum-Geležėlė, Helou Seeer, Šturmane Antonio. Nebijok manęs, Šturmane, - susipažinkim. - Aš esu Styvas Rodžersas, Jungtinių Valstijų, Jūrų pėstininkų-Kapitonas Amerika. Blaškausi po
Pasaulį vienas kovodamas su Raudonuoju Koščėjumi nuo Antrojo Pasaulinio karo pabaigos. Sudužus mano užgrobtam iš jo, iš Raudonojo Koščiejaus lėktuvui, -patyriau katastrofą Vakarų Atlante, ties Bermudais, bet pavyko dasigauti iki Laisvės statulos, - pakrantės apsaugos laivai mane surado, paguldė į karo ligoninę reanimacijai. Praėjo 70 metai kaip esu komoje, o atsipalaidavusi iš kūno mano Dušelė blaškosi po pasaulį. Pagaliau, mano Dušelė, astralinio kūno pavidale, skriedama virš Lietuvos, virš sostinės Vilniaus, pmatęs Tave, Šturmane Geležėlė, širdis man pašnibždėjo, kad Tu esi tas ko man labai trūko, esi man labai artimas ir sieki to paties. Sieki, kad Pasulis būtų gražus ir laimingas. Pagalvojau būtų gerai mums suvienyti savo pajėgas, -kartu mes būsim stipresni, gal būt, -nenugalimi, ir kartu pasieksim savo  tikslus.
        Šturmano Geležėlės Dušelė išklausė ir pagalvojo: „Aš esu tave Styvai mates pries dvi savaites ir prisimenu Tave. Žinau tavo kelionę. Neabejoju Tavo nuoširdumu ir pritariu, Karį, -Kapitone Amerika. Daug su kuo sutinku tavo siekiose, bet matau pas tave daug ir klaidų, bet tu dėl to nesi kaltas, klaida yra tai, kad tu vykdai ne savo programą, o vykdai nurodymus iš savo USA Generalinio štabo. Pagaliau tu supratai, kad norint pasiekti savo tikslą, reikia būti savimi ir kovoti pagal savo sukurtą Programą ir įrodyti, savaji Generalitetą, kad Tavo kelias yra teisingas. Tu supratai, kad reikia naujos patirties, ir Tu suradai mane, Styvai. Sutinku. -Būk mano partneriu. Ne dėl visko su tavimi sutinku, studente, styvai, Kapitone Amerika, bet apie tai pakalbėsim veliau;- pagalvojo Geležėlė, -ir tare:
      -Sutinku, Mr. Styvai Rodžersai, Kapitone Amerika. -Skrendam. Sek paskui mane, apžvelksim mano bendražygių, LIetuvos Vyriausiojo Šerifo Pasagėlės tanko ekipažo veiksmus. Jie išskleidė astralinius rankų sparnus, nuskrido;
      Pakilooooooooooo berniukai į erdvę dagaus,
      Stebėti, iš aukšato, savosius, draugus.,,
-Štai, Styvai, pažvelkim žemyn, matai tai Jie, mano karžygiai; Komisaras Pasagėlė ir keturkojis partneris Rokis
Bulbo iškišę galvas pro tanko liuką, sveikinasi su atvykusiais Karžygiais iš Spartos. Sveikinasi su Karaliaus Leonido provaikaičiais, ir 300 jo apsaugos legionieriais.
Atidavęs pagarbą Karaliaus Leonido pro-pro vaikaičiui Donui Leonidui, karalienei Kornelijai ir 300-ams Spartiečių apsaugos legionui, svečias iš Holivudo Rokis Bulbo-Rembo, trūktelėjo tanko vairuolazdes ir pilnu greičių įvažiavo pro Šiaurės miestelio vartus. Budintys Lietuvos savanoriai atidavė pagarbą ekipažui: -iki pusės išlindusiems Komisarui Pasagėkei ir keturkojui komisarui Rokiui. -Au-au, -atsakė Rokis. Tanko vairininkas Rokis Bulbo-Rembas pasinaudojęs navigacine sistema, apvažiavo tiriamą teritoroiją. Sustojo prie buvusio Sovietinio Moto Šaulių divizijos štabo, kur šešesdešimtais metais tarnavo trys brolių: Geležėlė, Pasagėlė ir Analitikas. Jie, 1965 metais, šauktiniais buvo mobilizuoti į Sovietinę armiją. Štai nuo tada jauni vaikinai, - trys broliai, liko neišskiriami. Tarnavo viename pulke: -Bryč, -tara-rai..
        Tėvas Dipsis ir patėvis Gipsis jau iš anksčiau tarnavo virštarnybiniais. Vienas buvo viršila, - atsakingas už aprangą,
antras buvo irgi viršila, -atsakingas už kareivių maitinimą, o laisvu laiku padainuodavo kadrinio Majoro Josifo Manžucho ir šauktinio grandinio kompozitoriaus Jurgio, na, ne Garbies piliečioiš Radviliškio pavarde, bet identiška, labai padorus žmogus buvo, - inteligentas -jefreitorius. Šie garbūs muzikai vadovavo Karinam orkestrui. Visai tai buvo seniai, -šeštame dešimtmetyje. Šiandiena čia buvo daug kas pasikeitę ir sunkiai atpažįstama. Už šimto žingsnių tebestovėjo Divizijos įpatingojop KGB skyriaus pastatas, tebestovėjo kareivinės statytos iš raudonų plytų dar Nikolkolojaus I laikais.
            Tarpukaryje čia buvo dislokoti Maršalo Pilsudskio okupacinės Žiligovskio armijos kareinei dalinei. Atgavus Vilnių, gyveno Lietuvos piestininkų, gusarų ir ulonu kariomenės daliniai, bet trumpai. Atėjus Sovietams Lietuvos kariomenė buvo išformota ir sunaikinta. Karininkai buvo išvežti į Gulago lagerius prie pėtinės ledinuoptojo vandenyno pakrantės, amžino įšalo žemėje, į Narilską ir Igarką kur ir liko amžiams gulėti po šių miestų pamatais. Po karo sugryžo, bet jau kita, -raudonojl Lietuvos kalobarantų kariomenė pavadinta 16 Lietuviškoji divizija. Penktame dešimtmetyje, po kruvinų įvykių Džiordžijos nacionalinės kariomenėje Kutaisio mieste, ji, 16-oji Šaulių divizija buvo visiškai išformuota ir tapo visiškai
priklausoma vieningai Sovietinės Ginybos sistemos pavaldume, bet likoLietuviška dvasia, liko lietuviški kadrai su lietuviais karininkais. liko generolai Žiburkus, Matieka, majorai Masidunskas, Paliulis, viršilos Malinauiskas, Dipsis, Gipsis, Misteris Gipsas. Vakarais, prieš miegą Žirmūnų ir Kalvarijų gyvenamųjų rajonų gyventojai girdėdavo ne tikt rusiškas, kraupias karių žygių dainos, -Ne sokrušimaja į legendarnaja, Krasnaja amija vsėch silnėj…Raz-dva, Raz-dva,
Raz-dva- tri, bet skambėjo ir lietuviškos; -Ant kalno mūrai.., -Augo girioj ąžuolėlis…, - Augo kieme klevelis, augo kieme žaliasis, o po klevu po žalioju, gul bernelis jaunasis, -Viens- du, trys, graži Lietuva, kaip gėlelė žydi visada. -Vens -du trys, -Sėk sesutė ir gvazdiką, kad neliktu Bolše menševikų…