„Apie atmintį ir mąstymą“

Nemažai laiko praleidau mąstydamas apie mąstymą ir apie atmintį, jei galima išskirti šiuos du tikrovės reiškinius. Dabar jau galiu pasakyti, kad mąstymas yra ne kas kita kaip energija, kylanti iš individo poreikių ir nukreipta į tikrovę. Ši energija susidurdama su tikrove ją atspindi ir sukuria sąmonę. I. Leninas teigė: „Sąmonė yra aukščiausia tikrovės atspindėjimo forma“. Pagrindinė sąmonės funkcija yra tikrovės atspindėjimas, kurio pagalba individas gali orientuotis aplinkoje ir tenkindamas savo poreikius realizuoti genetinį planą. Būdamas suvokimo pagrindu mąstymas pasidalija į atskirus modalumus, vizualinį, garsinį ir verbalinį, kinestetinį, uoslies, skonio. Šie modalumai ir submodalumai riboja tikrovės suvokimą, sužmogina tikrovę, sukuria žmogiškąją suvokimo dimensiją. Kokia tuomet tikrovė yra jei ją atspindėtų visai kitokia materija? Galbūt tai kas mums atrodo kieta, kitokiai formai atrodys minkšta? Kaip sakė A. Einšteinas: „Visai tikėtina, kad už mūsų suvokimo egzistuoja kiti pasauliai“. Žiūrint tokiu žvilgsniu tikrovė visiškai reliatyvi. Suvokimas yra aktyvus procesas, kurio metu naudojama biocheminė energija. Kitaip tariant atliekamas protinis darbas. Šio proceso metu sąmonėje sukuriamos tikrovės idėjos, kurios jungiamos laike ir erdvėje. Mūsų smegenys turi savybę šias idėjas fiksuoti, išlaikyti laiko tėkmėje. Tai tampa įmanoma dėl to, kad smegenyse lieka suvoktų idėjų pėdsakai. Taigi mąstymas nukreipiamas į vidų ir atlikdamas nuolatinio ar pakartotinio suvokimo aktus jis palaiko suvoktos idėjos pėdsaką. Čia susilieja atminties ir mąstymo sąvokos. Tokiu pėdsaku paremta atmintis yra vadinama „Darbine“. Tokio tipo atmintis sukuria trumpalaikės psichikos adaptacijos galimybę ir yra pagrįsta mąstymu, o tai reiškia energija. Organizmas sukuria energiją skaldydamas stambias molekules į smulkesnes, o toks reiškinys vadinamas katabolizmu, todėl atmintį, pagrįstą energijos sunaudojimu, reiktų vadinti ne „Darbine“, o „Kataboline“. Psichikos ilgalaikė adaptacija reiškiasi energija pagrįsto pėdsako transformavimu į baltymų pagrindu suformuoto pėdsako formavimu. Tai vadinama konsolidacija arba trumpalaikio pėdsako vertimu ilgalaikiu. Šias dvi atminties formas galima sulyginti su raumenimis. Katabolinė atmintis tarsi susitraukiantis raumuo trumpalaikės adaptacijos metu atlieka darbą ir trumpam pritaiko organizmą prie aplinkos. O baltyminė atmintis transformuoja smegenų struktūrą, panašiai kaip kaupiasi raumenų masė ilgalaikės adaptacijos metu. Matyt „Katabolinė“ atmintis iš esmės veikiama tokių mąstymo savybių kaip tikslumas, greitis, ištvermė apimtis, o „Baltyminė“ labiausiai veikiama baltymų sintezės. Skirtingos aplinkos sąlygos kelia psichikai skirtingus reikalavimus ir sąlygoja atitinkamų mąstymo savybių vystymą. Galima tik nuspėti: Koks žmogaus mąstymas ir jo atmintis bus po tūkstančio metų?