Trumpiausias kelias Namo-58

Šturmanas
Geležėlė nusprendė trumpam grįžti į Parlamento rūmus. Tupėti susigūžusiam, skaidrių,
nematomu kamoliuku su žvirbliais atsibodo. Nusprendė laikinai grįžti ne į reanimuojamą kūną,
o į Parlametnines patalpas, į požemius. Pirmiausiaj į tarnybines patalpas, kur du Profesoriai ir jo bendražygiai reanimavo Štūrmaną Geležėlę. Pirmasis Jo patarėjas Analitikas su Viščiukų Prince, ji jau buvo labai panaši į Barborą. Geriau įsižūrėjęs jis pamatė, kad tikrai jos jau buvo susikeitusios puošniais
apdarais. Viščiukų Princesė buvo balta kaip gulbė, iš pieno plaukiusi, su iškilusiu
už kaklo baltų, lenktu kalnėriuku, o jo, Šturmano Geležėlės globėja, labai panaši į Barborą virto, tikra Viščiukų Princėsė, su ilga geltona, pūsta žeržeto suknele. Analitikas jau buvo įsigyvenęs į Šturmano Geležėlės rolę,
stovėjo nukėlęs ir apsirengęs šturmano Gežėlės šarvinę sermėgą, matavosi
Indiano Džionso skrybėlę, su trim trisdešimt antro kalibro šautinėm skylėm, raitydamas pirštus prakišo, patikrino, pakraipęs galvą nusistebėjo: -Oho, tridešimt anras kalibras, kaž kada smigo į Indiano Džonso
galvą, bet šaulys nepataikė, matomai jis ją buvo iškišęs krūmose ant lazdelės,
arba buvo kaž kam paskolinęs. Kelnes reikėjo šėk tėk pataisyti, palopyti, palenkti, pramareškuoti šonuose kūtus, užsiūti kišenes, kad nebyrėtų Šturmano majstas; - išrūkytos, pasūdytos
lašišos, karpių ir strimelių akių lešiai: „ Visi mes mylime maistą“, -pagalvojo JIs. Pažiūrėjęs į kelnes tarė:
-Reikia skubaus remonto. Netikėtai, kokia laimė, labai laiku prisistatė nauja
madų pasaulyje kylanti žvaigždė. Jis prisistatė Robertsono vardu: Kaž kaip
mikliai praslydo pro apsaugą ir nėrė neatsiklausęs į požemjų tarnybines
patalpas, kur buvo reanimojams Šturmanas Geležėlė. Įėjęs, prakrapštęs akis, nustębintas kas vyksta, jis paklausė:


-Labas rytas, ar čią pataikiau? Kas čia dabar? Dviratininkų
treniruotė, ar tik masažas? Aš moku irgi ne tik sukti dviratį gulom, bet ir važiuoti kurortų
trasose. Kas čia guli? Aaa, pažįstu Jį,, Analitikas. O aš kaip tik pas jį.
Atsiprašau Šturmane Geležėlė, Jurgi, už sutrukdymą, aš pas Jį, o Jūs tai be kelnių,
Kaip čia dabar? -Jūsų trumpikės gražios, blizga, tikriausiai tikro sidabro?
Aš Jūs mačiau Švedijoje dainavote. Ja, nepasisekė. O gal ir gerai, krizė Lietuvoje, Europoje ir Pasaulyje.
Aš ne Jurgis. Mano vardas, Šturmanas Geležėlė, ne Jurgis, bet Antonio de Samurato. Ką pageidaujate drąsusis-Karžigy. Prašom prisistatyti ir pasakyti, kaip prasmukai per apsaugą.


Na, tiek to, Misteri Antonio de Samurato, aš ilgai Jūs netrukdysiu, prisistatysiu Šturmane.:


-Ačiū už pagerbimą, buvo labai malonu. Matau aš pas Jus pačiu laiku. Pro apsaugą praejau
pakelta galva ir ištiesęs delna, tardamas du zodzius: -


-Aš, Folfas. - Aš Folfas, -Aš Volfas Mesinginis, ir praėjau. Tiesa už laukinių durų stovėjo asiliukas su pakelta šlakbaumo uodega, peržergiau jį ir įėjau, o toliau žemyn I požemius pas Jus atsiradau. Turiu nuojauta kur jieškoti taj ko nepametęs, jei žinaj
ką reika rasti ir Širdis trokšta.. Esu rekomenduotas Jūzapo iš Operos ir Proškės nuo
Rokerių, - be ceremonijų prisistatė „siūvėjas“ Robertsas, - aš atėjau, todėl nesileisiu į
jokias diskusijas, esu senas Jūsų, Šturmane, gerbėjas. Prašom pasitikėti
manimi, Robertsonų, nes geresnių nebus, o pasirinkimo neturi, su žirklėm ir su
siūlais manęs nepaimsit, - moku, Gerbiamas
Pone Šturmane, ir metė žvilgsnį į megstas iš geležinės vielos blizgančias sidabru
trumpikes. Matau sutinkate Aš Jūsų paslaugoms. Jūs turėjot mane pastebėti, aš paskutiniu metu dirbau pas Spaudos
ataše, pas Analitiką. Šturmanas nebuvo linkęs ginčitis su darbą išmanančiu dizainieriu ir visai nenorėjo
pasirodyti visišku neišmanėliu, bijojo vieno, svarbiausiai, - bijojo pasirodyti
ant žurnalų viršelių. Būtų visiškas krachas, - Amen,, -Aleliūja. Operacijai
„Gelbėkim Lietuvą, „ būtų iškilusi rimta grėsmė, o ką jau kalbėti apie
naujo, geresnio ir gražesnio Pasulio
sukūrimą?. Būtų trys kartus Amen, Aleliūja. Būtų labai gaila praleistų Lietuvoje penkerių metų. Visiškam slaptumo
užtikrinimui Analitikas, dabar jau Šturmanas- Geležėlė perspėjo „kriaučių“
Robertsoną ir mintyse padarė sprendimą:
-Jokių fotkių, Robertsonai Volfai. Sakau tau taj trys kartus. Kitaip Robertsonai, tau bus tikrai Amen-Aleliūja „. Turiu į Tavę dar vieną klausmą, o kartu ir pageidavimą. Jei su žirklėm darbuojatės taj gal ir plaukus
sugebate kirpti, na, - supranti, - kirpėju ar galėtumėt būti?


- Laisvai, kaž kada avis, ežiukus kirpau. Atsiprašau, „ežiuku“ kirpau tuos kas ne norėjo
būti užverbuotas į Sovietinį“ „komsomolą“, tokius nepriėmė.
Komisarai sakydavo, jie yra „Stiliagos“-nepatikimi ir vienas žingsnis
iki ilgaplaukių, išmargintais rūbais, „Gėlių vaikų“-Hipių. Pageidautina, kad
vaikščiotum su galafe“ arba 'brič“ kelnėm, butinai su auliniais, kerziniais batais. Galėjo būti ir guminiai
„Maskovski“, 'Leningradski“ padas su Belarus traktoriaus ratų protektoriais. Jie buvo universalūs, tiko visur, ir prie ūkio ir prie baliaus stalo, vyrams ir moterims. Tiko ir tvarelyje ir prie rinkimų stalo Pirmininkui, brigadininkui
ir paprastam darbininkui, melžiejai ir paprastam zymagorui. Kostiumas tik PPI audinio. Spalva nesvarbu, pilka ar ruda,
kitokios nebuvo. Prie Pi-Pi kostiumo tikokiaulės verstos uodos „Branavykai“, E... Tėk to, smulkmenu neliesime, gal vėliau pakalbėsime plačiau ir giliau, kai daugiau laiko turėsime, - po karo.


. - Manau, kad galėsiu, O ką kirpsim, Gerb. Šturmane?, -Gal kariomenę?


- Ne visai, bet arti tiesos. Bus reikalinga apkirpt žvėrelius ir kitokius gyvūnus, kad įkvėptų liūtų drąsos.
Nors ne visada drąsa viską lemia, svarbiausiai kad būtų išmintingi, kaip
Triušiai. Kurie nugali Liūtus. Sakau kaip pavyzdį, Katinus reikėtų apkirpti Liūto stiliuje, „ sliekams“ perukus priderinti, kad virstų Liūtais. Tai viskas bus laikinai, kol karas baigsis, kol namo visi pareisim pas Mamą, darbo turėsi į valias, Robertsonai.
-Taj Jūs mane primat? -Ačiū labai. -Aš sutinku, Gerb. Šturmane. Būsiu ir kirpėjas, ir siūvėjas, ir viskuo kuo reikės.
Naujam Šturmanui Geležėlei reikėjo greitai perprasti ir priimti sprendimą, prieš tai mintyse pergalvojęs;“ Kietas riešutėlis tas Volfas Mesinginis Robertsonas. Jei nepriimsi, nueis pas kitus, bus stiprus konkurentas ir gal būt sunkiai įveikiamas priešininkas, o laiko nėra. Geriau priimti ir atydžiai stebėti.






Šturmano Geležėlės Dušelė nutarė netrukdytis rimtiems darbams ir
pokalbiams, žvilgtelėjo už užuolaidų. Pažvelgė į ištikimą bendražygį, Bocmaną
Krauzerį. Pažvelgė ir pamatė, -Kad juos ramta-drylia, Jis, Bocmanas Krauzeris
su Gailestingąia sesute Mutyte sėdi sukryžiuotom kojom priešais Radžią
Makaradžią. -O, Dieve. Ką jie daro? Bocmanas Krauzeris pasiėmęs smuikelį čirpina,
nosis violetinė, ne, - jau raudona, -visi trys užsidėjo raudonus Klounų
burbuliukus, o papūga Romma su gailestingąja sesutę Mutyte duetu dainuoja: -Oj
lyyylia -oj-lilia.... Kas dabar čia atsitiko? Mato ir girdi Šturmano
Dūšelė;-Gurkt, -sukliuksėjo bocmano Krauzerio burnoje, po gomuriu, mažas
gurkšnelis iš fležkutės kosminio gėrimo „Patrova-70“, Ištiesė Jis draugiškai
fležkutę Gailestingąjai Sesutei Mutytei tare:
-Paimk. Sesut, -po kraujasiurbių uodų atakų šiek tiek troškina, imk, gurkštelėki
šlakelį rauginto kosminio gėrimo „Patrova-70“ atsigaivinkim, atgausim
jiegas, nes visa diena prieš akis, Pasaulinę Šventę reikės atlaikyti kaip Mišias, pareikalaus daug
jiegų, ir ištvermės, Sesutė. Nežinau kaip ten bus, bet jaučiu, kad turietų būti
gerai, Šventė yra šventė, negali būti blogai. Netikėtai, Bocmanas Krauzeris
pajautė, kad virš galvos lig tai kaž kas apsilanke. Gal koks voras
Kryžiuotisiš virš galvos aukštai ims atakuoti, tinklus audžia? -Šmyrinėja čia visokie. Nematė jis mažo teniso
dydžio kamoliuko, bet širdis jautė, kad taj gali būti atskridusi Šturmano
Geležėlės Dušelė. Pažvelgė aukštyn, dėl viso pikto tare:
- Būk sveikas Šturmane Geležėlė,
Antonio de Samurato. -Linkiu greitai sugrįšti. Sveikinu Šturmane Antonio su
Tavo 13 diena, Perbraukė Bocmanas per
smujko stygą ir tyliai uždainavo: Taram-taram taram, - tarara-tarara-tarara..


Sustok garvežy, nedundėkite
ratai,


Konduktoriau,
nuspauski stabdžius,


Minutej trumpaj reik sustoti,


Likimui pazvelgt į akis …


Papūga Romma ir Slaugutė Mutytė murmurandu
pritarė, -kol įsijungė į bendrą tercetą.




Nelauki
Mamytė pablūdusio sūnaus,


Jis nebe
toks kaip kadais,


Tikrai nebe
toks kaip kadais,


Žinoki Mamytė, greitai nesugrįšiu,


Negrįšiu gal būt nėkada..


Mane užpumpavo Lietuviški raistai,


Gyvenimas tikra kančia,


Gyvenimas
mano Poker žaidimas,


Gyvenimas ein taram-tarara -tararaj... ..