Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 10 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Akimirkos blyksnis, geniali idėja; ilgai pasąmonėje brendusi, besiformulavusi ir galop tobulais sakiniais prasiveržusi mintis; neišdildomas įspūdis, emocija… Jis turi galybę pavidalų, yra toks pat paslaptingas ir kūrėjų laukiamas kaip tikintiesiems šventųjų apsireiškimai. Kartais tiesiog absoliutus atsitiktinumas, užgriūvantis ne tik iš žodžių meno duoną pelnančius, bet netgi ir visai jo nelaukiančius.

Laimingas tas, kas nors kartą patyrė jausmą, kai žodžiai patys dėliojasi, užvaldo visas mintis, nesitraukia užmaršties kertėn net ir veikiami stipriausių žmogaus valios pastangų. Tada jam nebelieka nieko kito, kaip tik pasiimti popieriaus lapą, rašiklį ir visiškai atsiduoti tos Apvaizdos jėgai. Kaip lengvai, kaip gražiai sugula tekstas!.. Lyg jo kūrėjas būtų pakylėtas aukštesniųjų jėgų tarp žmogiškojo genialumo ir dieviškosios tobulybės.

Bet ne veltui tas žmogus – laimingasis. Net talentingiems, pasauliniu mastu pripažintiems rašytojams kartais prireikia luktelėti tinkamos akimirkos, aplinkybių, kad kažkur pasąmonėje užgimusiai idėjai rastų geriausią literatūrinę formą, pakylėtų ją į kuo aukštesnį meninį lygmenį. „Sugrįžęs iš Ispanijos tikėjausi demaskuoti sovietinį mitą pasakojimu, kurį galėtų daug kas suprasti ir kuris būtų lengvai verčiamas į kitas kalbas. Tačiau pačios pasakojimo detalės man neatėjo į galvą tol, kol vieną dieną (tada gyvenau mažame kaime) nepamačiau mažo, maždaug dešimties metų berniuko, vadeliojančio didžiulį kinkomąjį arklį siauru takeliu ir pliekiančio jį botagu, kai tik tas mėgindavo pasukti į šalį. Man dingtelėjo, kad jeigu tokie gyvuliai suvoktų savo jėgą, mes prieš juos būtume bejėgiai, ir kad žmonės išnaudoja gyvulius panašiai, kaip turtingieji išnaudoja proletariatą“, – pratarmėje „Gyvulių ūkiui“ rašė George Orwell. Rašytojo matytas berniukas, ko gero, taip niekada ir nesužinojo, jog davė pradžią būtent tokiai šios žymiausios politinės satyros formai. Kas žino, kaip viskas būtų susiklostę, jeigu jis būtų vedęsis gyvulį valandėle vėliau arba kitu keliu?.. Ar Orwell būtų kilusi idėja sugretinti gyvulizmą su marksistine ideologija? Ar jis būtų atradęs kitą formą ir sukūręs „Gyvulių ūkio“ šlovei prilygstantį kūrinį?..

Tai tik vienas iš daugybės pavyzdžių, koks trapus yra įkvėpimas, kiek daug kūrėjo gyvenime gali lemti vienas žvilgsnis, žingsnis, sprendimas pasukti į vieną ar kitą gatvelę... O paprastam mirtingajam tai suteikia viltį tapti tuo ypatinguoju, išrinktuoju – netyčia kelyje pasimaišiusiu prototipu. Net neabejoju, jog ne vienam kiek egocentriškesnės prigimties žmogui dabar galvoje kirba klausimas: „Galbūt ir aš kažkada užžiebiau tokią kibirkštėlę kieno nors mintyse? “

*

O man labiausiai tiktų Ch. Bukowski romano “Paštas” paskutinieji žodžiai: „O ryte vėl išaušo rytas, ir aš vis dar buvau gyvas. „O kodėl man neparašius romano? “ – pamaniau. Ir parašiau. “ Tik pradžiai gal pakaks ir esė…
2013-06-30 22:31
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 1 Kas ir kaip?
 
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą