Meiles istorija

Labai labai senai, kai dar Marijaus tėvai buvo jauni, mamos Jovitos sesė ir draugės sugalvojo gimimo dienos proga įdėti skelbimą, jog ieško vaikino. Buvo visokių, girtuoklių, nusikaltėlių... Vieną dieną susitiko su Marijaus tėčiu ir iškart abu vienas kita pamilo. Užteko keturių mėnesių, ir įvyko vestuves. Po kelių metelių gimė Mariukas. O dar po dešimties, Mariukas turėjo sesutę. Mariukas buvo kūrybingas, mėgo kurti, bandyti visokias kūrybos formas, piešti, rašyti, pjaustinėti, drožineti... Dar iki šiol neatrado savo pašaukimo. Nuo pirmos klasės patekęs į nedraugišką mokyklos atmosfera, iki penktos klasės vidurio buvo užgauliojamas, pravardžiuojamas smirdaliumi. Teko eiti pas psichologę, bet ji pamačiusi jog ne su manimi, o su klase reikia dirbti, tik patarė pereiti į kitą mokyklą. Kitoje mokykloje pradžioje buvo viskas gerai, bet būdamas per daug naivus išsidavė jog buvo pravardžiuojamas, tad keli mokiniai pradėjo užgaulioti. Bet atmosfera buvo geresnė. Turejo draugų. Šeštoje klasėje susidraugavo su Artūru, kuris buvo iš vaikų namų. Ir aišku buvo paaugęs Mariukas vedamas iš kelio. Pradėjo rūkyti, iš mažesnių pradėjo pinigus atėminėti. Nors tik stovėjo šalia, bet buvo nusikaltimų bendrininkas. Vėliau, pradėjo vogti iš priešais mokyklą naujai pastatytos parduotuvės RIMI. Vogė abu, bet klasiokui įskundus tik Mariuką, jis buvo pagautas. Nieko blogo neįvyko, bet prisiminimai įstrigo. Toliau tęsėsi gyvenimas, nieko įdomaus neįvykus. Na galbūt tik tiek kad pradėjo programuoti SA-MP serverius. Vieną vasarą, kai buvo, Marijui 14 metų, jau kurį laiką žaidė The Sims 2 ir norėjo sukurti žaidimą. Užsispyręs ir užsibrėžęs tikslą, jog būtinai suras kaip tai daryti, atrado žaidimų varikliuką - Unity3D. Prasidėjo jo žaidimų kurimas ir suprato jog tai sritis kuri jam patinka. Taip pradėjo blaškytis tarp SA-MP, MineCraft  žaidimų kūrimo kelis metus. Susipažino per SA-MP su netoli Vilniaus gyvenančiu Giedriumi. Įkūrė klaną, turėjo serverį. Vėliau viskas „mirė“. Greičiausiai dėl to jog susipažino su pirmąja savo mergina. Na nebuvo ji nei liekna, nei labai išvaizdi, bet kažkuo patraukė Marijų. Greičiausiai norės turėti, kad ir tokia mergina. Marijui buvo 17, o jo merginai 18. Draugavo, pykosi, vėl draugavo, vėl pykosi. Visko būta. Bet jo merginai rūpėjo tik Marijaus piniginės turinys. Na, bet jam atrodė, jog mylėjo, nors greičiausiai tai buvo tik prisirišimas. Per velykų atostogas, balandžio pradžioje, Marijų paliko jo mergina. Bet jam jau buvo nusispjaut, nes atsibodo tie visi palikimai. Nuo to laiko, kai pradėjo bendrauti su ja, pradėjo rodytis tam tikri gebėjimai: aiškiaregystės, mentaliniai šuoliai į priekį ir panašiai. Abu tuo domėjosi. Paliktas Marijus susipažino su Sauliumi, ezoterijos šaltiniu, kuris padėjo jam tobulėti. Iš niekur nieko Marijui pasigirdo vėjo varpelių skambėjimas, nors aplinkui jų nebuvo. Išsiaiskino, jog tai jo aukščiausioji sielos dalis bando su juo susisiekti pradėjo bendrauti su ja. Kažkiek norėjo susigrąžinti savo buvusiąja, tad paklausė savo sielos kaip bus ateityje. Jam pasakė, jog gegužės pabaigoje susitaikys su buvusiąja, bet atsiras kita mergina, kuri turi didesnę galimybę tapti jo žmona. Na, jis nenorėjo tuo tikėti. Atostogų pabaigoje, senas draugas Giedrius Marijui pasiūlė pažaisti MineCraft viename serveryje. Na ten jį pasitiko draugiška kompanija. Susipažino su serverio darbo biržos darbuotoja - Kristina. Kažkodėl galvojo, jog gali būti tik apsimetinėjantis žaidejas, bet vėliau gavo skype jos. Pamatė jog ten tikrai mergina. Pirmoji nuotrauka per skype, nepaliko didelio įspūdžio, bet norėjo bendrauti su ja. Ir visai atsitiktinai to serverio administratorius priminė konkursą, kurio metu pirmasis nusivedęs Kristiną prie altoriaus, gaus šiek tiek žaidimo pinigų. Marijus nieko nelaukęs iškart pasipiršo. Kristina sutiko su viena salyga, jog jis pastatys jai statulą. Bet Marijus būdamas kūrybingas, pastatė jai visą bažnyčią. Marijui jau buvo pradėjusi patikti Kristina, tad nebestabdė ir stengėsi ją „kabinti“. Gavo numerį, pradėjo kalbėtis, viskas truko dvi savaites. Iki lemtingo momento. O, kad jį suprasti, reikia grįžti į tą momentą, kai jau buvo pasibaigusios atostogos. Eilinį kartą, tik jau nebe būdami poroje Marijus susipyko su buvusiąja, kadangi jis buvo davęs jai keletą knygų, kad galėtų mokytis egzaminui, nusprendė apsikeisti savo knygomis, na gražinti vienas kitam. Bet tada su savo kitu draugu, specialiai nukeliavo pas ją. Tuo metu Marijus jau buvo senai metęs rūkyti, bet draugo paprašė cigaretės ir vėl pradėjo rūkyti. Užsitraukė dūmą prie pat buvusios, kai gražino knygas. Su tuo draugu grįždami, sugalvojo „kalti“ pinigus. Iš mokyklos rūbinės vogti telefonus ir kitus vertingus dalykus ir parduoti. Na, rado keletą dalykų, vėliau pasitaikė sudužęs telefonas, į kurį paskambino. Marijus negalvodamas nunešė jį rūbininkei, parodė, vėliau padėjas atgal, po pamokų pasiemė. Ta pačią dieną su pusbroliu pardavė tą telefoną. Mokykloje tyliai viskas susitvarkė. Tada buvo ketvirtadienis. Penktadienį, tėvai sužinoję pradėjo kamantinėti. Mama bandė kalbėtis, bet Marijus didžiąją dalį tik verkė. Grįždamas namo Kristinai užsiminė, jog nebenori gyventi. Tuo metu, kaip tik ji šventė gimimo diena su draugėmis. Nors keleta dienų per anksti. Vis dar balandžio pabaiga. Vėliau kalbėdamas su mama, jis pradėjo susirašinėti su Kristina. Vyko pokalbis, pasakė jog Marijui ji labai patinka, ir atrodo netgi myli ją. Bet jei ne Kristinos klausimas: „O nenorėtum manęs paklausti ar nenoriu su tavim draugauti? „, nežinia kas būtų buvę. Marijus jau visiskai praradęs motyvacija gyventi nebeturejo ko prarasti, tad ir paklausė. Turbūt, tuo metu ir įsižiebė tarp jų meilės kibirkštis. Kaip kažkada Marijus yra girdėjęs: „Jei vienas labai stipriai myli, tai jis gali ižiebti meilės kibirkštį ir užkurti ugnį kito žmogaus širdyje“. Turbūt tai ir įvyko. Jie pradėjo draugauti, jų meilė vis didėjo ir be galo norėjo susitikti. Tik gegužės pabaigoje tai pavyko padaryti. Nors kaip jam buvo išpranašauta, jo buvusioji bandė susitaikyti, bet jau Marijui nusispjaut ant jos buvo. Jis pasiliko su išpranašauta naujaja mergina. Nuvykus pas savo  Kristinos jau tapusia Kristinute, ir aišku su nesklandumais, bet nakvojo pas ją namuose. Iš pradžių jos mamai nelabai patiko visa ši situacija, iš kažkur atvažiaves vaikinas, kuris nežinia, gal koks manijakas, bet vėliau jos mamai pradėjo patikti. Marijus važiuodamas galvojo, jog nori palikti Kristinos tėvams gerą įspūdį, tad jam tai pavyko. Atsisveikinant net apkabimo Kristinos mamą. Tiesiog jautė iš jos sklindančią gera energiją ir norą parodyti kaip jis vertina mamos gerumą, nežinojo kaip atsidėkoti, tad tiesiog perdavė dalį savo meilės Kristinos mamai. Na ir išvyko. Vėl abu liūdėjo be vienas kito. Marijus, per pokalbį su direktore ir savo tėvais, gavęs iš direktorės darbą, įsidarbino. Nuo birželio 10 dienos pradėjo dirbti. Turėjo skolų, kurias žinojo jog padengs, ir liks kelionei liepos 11 dienai į savo mylimosios Kristinos išleistuves. Iš tėvų pasiskolino pinigų, ir nusipirko internetu megztinį, norėjo panašaus į tokį jau begalo senai. Na ir pasitaikė proga. Megztinį pristatė liepos 5 dieną, tad apsivilko specialiai Kristinos išleistuvėms. Susitiko su mylimąja. Tik ši kartą išlipęs iš autobuso, apkabino stipriai ir pradėjo bučiuoti jos lūpas. Pirmą kartą Kristina leido jam bučiuoti šitaip, tik tas bučinys buvo labiau panašus i vadinamaji Prancuziką, liaudiškai - „laižiaką“. Meilė tarp jų atrodė liejosi per kraštus į visas puses. Po išleistuvių, susitaręs su mama, kuri beveik iš karto sutiko su Marijaus planu, parsivežė Kristina pas save i Vilnių. Buvo penktadienis, tad galėjo jie bastytis, daryti ka nori. Penktadienį Marijus Kristiną nusivedė tik prie upės, nes nebuvo laiko tą vakarą. Šeštadienį nusivedė į botanikos parką. Pasivaikščiojo geras 4 valandas. Gryžę namo pasistatė palapinę. Geras oras visa dieną džiugina juos. Tad vakare nukeliavo prie ežero. Kristina maudėsi, bet Marijus tik braidė, nors ir nenorėjo maudytis, jo mylimoji pargriovė jį į vandenį, ir sušlapinusi visą, pradėjo bučiuoti. Greit prabėgo savaitgalis, ir vėl abu išsiskyrė. Vėl laukė. Prabėgo metai. Kristina baigė pirmąjį kursą kolegijoje, o Marijus - vidurinę. Iškeliavo į Klaipėdą dirbti. Dirbo metus, Kristina jau turėjo darbą, ir mokėsi, o Marijus norėjo užsidirbti sau mokslui ir gyveno su Kristina. Susimetė pinigus ir nusipirko sodo namelį netoli Klaipėdos. Marijus nesakė, jog atidavė savo mokslui skirtus pinigus. Kristina, sužinojusi jį apibarė, aprėkė. Aišku Marijus būdamas jautrus išklausė, bet ant galo neištvėręs apsiverkė, kad Kristina nematytų išėjo pasivaikščioti. Praėjo valanda, dvi, jau ir naktis prasideda, bet Marijus sėdėjo nuošaliau ant kelio ir verkė. Kadangi buvo palikęs telefona, Kristina susikrimtusi išėjo jo ieškoti, suradusi padarė tą pačią klaidą antrą kartą. Vėl aprėkė jį. Tas jau nebegalėjo ir tiesiog susikniaubęs verkė, tik šį kartą vos ne kukčiodamas. Na, bet Kristina negalėjo matyti viso šito, prisėdo šalia. Apkabino, Marijus nieko nedarė. Nežinodama ka daryti, paguldė ant nugaros Marijų ir pradėjo bučiuoti. Nuvaliusi sūrias ašaras atsiprašė ir pasakė, jog bus tų pinigų mokslui. Kad ir kaip Marijus jautėsi skurdokai gyvenęs, savo kūryba stebino savo mylimąją. Viena diena grįžęs pabučiavo, kaip įprastai Kristiną. Ryte anksčiau atsikėlęs, jis paruošė skanius pusryčius. Nuėjo i miegamąjį, pabučiavo Kristinai kaktą ir taip netyčia prižadino ją. Apsimiegojusi, susivėlusi, ji atrodė nuostabiai. Pasirąžė ir apkabinusi pabučiavo Marijų. Marijus ją pasiėmęs ant rankų, nusinešė į virtuvę ir pasisodino ant stalo. Pažiūrėjo į ją, ir pradėjo bučiuoti. Pasiūlė pavalgyti, bet Kristina jį tik bučiavo ir nieko nesakė. Turbut jautė kas tuoj įvyks. Na/ Marijus tik priklaupė, išsitraukė iš kišenės raudoną dežutę, atidarė, o ten buvo žiedas. Kristina apsiverkė iš laimės, bet laukė tęsinio. Marijus susijaudinęs pasiūle tapti jo žmona. Kristinos veidu riedėjo džiaugsmo ašaros, dviem rankom suėmė Marijaus galvą ir priglaudė prie savo pilvuko, nes priklaupusio Marijaus galva tik tiek ir tesiekė. Vėliau šiek tiek pakėlė galvą parodydama, jog nori, kad atsistotų. Pasižiūrėjo, apkabino ir ruošėsi bučiuoti, bet tik pridėjo savo lūpas prie Marijaus ausies ir sušnabždėjo: „Taip, mano brangusis vyre“. Nenorėjo Kristina vestuvių, dar naujoji pora tik susirašė. Na, bet po mėnesio abiejų tėvai užprotestavo, ir liepė iškelti vestuves. Prisidės jie kiek galės, nes tuo metu buvo sunku naujai šeimai su pinigais. Pradžioje buvo sunku įsivažiuoti jiems gyventi. Bet vėliau Marijus baigęs mokslus, įkūrė įmonę, pradėjo kurti žaidimus. Vėliau, prie jo prisidėjo pusbrolis, kad ir kaip būtų buvę, jie skurdžiai gyvenę/ praturtėjo gan greitai. Persikraustę į didesnį skypą, kur pasistatė rastinį namą. Pirmoji jiems gimė mergaitė, po metų – berniukas, ir po dviejų metų trečioji mergaitė.