Trumpiausias kelias Namo-51

Trumpiausias keliasa Namo-51
 
                                         
                                            Gyvenimo jūra gili,
                                            Prieš mano akis atsivėrė
                                            Tik laivas, iškėlęs bures,
                                            Nesulaukia palankaus vėjo....
 

 
 
Kaubojus Dipsis stovi po medžiu, po Laukine obelim, žiūri į obels vainiką, mato, pakibę Rašyk lt . Karžygiai, jie stebi jį iš aukštai, vieni išdidūs, su nepasitikėjimu, kiti smalsaudami: ” Ką dabar daryt su tuo išsišokeliu? „ Tariasi: -Tarim barim”.. Keli jų išgąsdinti nukrito su Durniu laivu, du vis dar kybo viršūnėje ant karčių, kaip kaliausės špokams baidyti. Prisimerkęs Kaubojus Dipsis pažvelgė į du Lozorius, perskaitė ant krūtinės korteles: pirmasis -Jeramėjus Akademinis, o antras tai Falš- Maisteris. Aiškiai matėsi, kad yra Viršaičiai ir su jais turi būti labai nuolankus, nukėlęs ir sugniaužęs kepurę delne, palenkęs galvą, kaip Cezorius ar Vikingas prieš Kleopatrą, arba Napoleonas prieš Dantistą, - negalima su jais pyktis, išvaržys iš varžytinių viską, išsunks ir numes. Neliks nei garo nei kvapo. Stovi Kaubojus ir žiūri į juos iš po surauktų antakių. Skrybelės nekėlė, tik pagarbiai jiems  “Saliuit” dviem pirštais kilstelėjo bryliuką, pagalvojo: “Kokie apgailietini, bedvasiai sutverimai, - suvalgė 50-tą Kelias Namo puslapį. …. ir neatsiprašė... 
              -Gė-da, gė-a, gė-da. - Ėmė skanduoti jauniausieji Rašyk. Lt Karžygiai. “Palaiko mane Jaunieji Lietuvos partizanai”-pagalvojo Kaubojus, pažiūrėjo, ir nusprendė;-reikia palipėti Kopetėlėm ir nušluostyti keliems, po nosim nutysuses „slogas“. Pasistatė Kopetėles, lipa, irrr.. gavosi  griutis: -Brrrr, Keberkšt.. Kopetėlės slydo išvaškuotu parketu, krito Kaubojus visu svoriu žemyn, pamiršo apie  Izaoko Njutono obuolį, išsitiesė visu ilgiu, pasitikslino ūgį: - metras, šimtas septyniasdešimt septyni centimietrai. Gerai kad spėjo persigrupuoti, artiejant nuosiai prie grindų, spėjo pariesti po savim, spėjo pirma priglaudė dešinį petį, ir krito ant menčių. Atsistojęs pasipurtė, bet sumanymo ne atsisakė, teko palipėti šakomis ir nušluostyti “slogą” pirmam, antram, trečiam.
        -O ko Tu dabar ašaruoji, Mažyti, kreipėsi Kaubojus į kątik iššventintą Karžygį-Nuliūdusį žmogų -Aiškiai matosi, kad savas. Leiski nušluostysiu Tavo ašarėles, Partizane ir, - Nepasiduok, Kary.. Nušluostęs, nulipo iš Laukinės obelės, apkabino ją kaip Seržas Jasis, draugo žmoną, priglaudė galvą prie kamieno ir žiūri į Generalitetą. - Kiek gali stovėti Kaubojau? Reikia kaž ką daryti. Jis tai suprato, kad tyloje ne ką nuveiksi. Pažvelgė į burlaivio „Lietuvą“-Baltoji Gulbė kapitoną Jūzapą. Šis nusuko žvilgsnį, nuleido akis ir tyliai ištarė:
          -Taigis.
          Pažiūrėjo Kaubojus į Generoles Rasytės, Irutėsi akis. Ilgiau žiūrėjo į Generiolės Dalytės vyzdžius. Jis žinojo, kad Ji yra Šturmano Geležėlės dukra, o jei, Kaubojus Dipsis yra šturmano Geležėlės Tėvas, tai išeina, kad jis, Kaubojus Dipsis yra Generolės Dalytės Senelis: - Kad juos karamba. Ko tik nebūna. Negalėjo jie atitraukti alkių vienas nuo kito, tyrinėjo vienas kito akių dugnus, paveikslavo raineles, skaitė mintis. Pagaliau Kaubojus Dipsis “išgirdo”, nei tai kaltinimą, nei tai klausimą. Tai buvo dviejų lietuvių, artimų žmonių pokalbis, kuris vyko patikimu, senai  išbandytų būdu, būdas, kuris buvo naudojamas perduodant slaptą informacija Antrojo Pasaulinio karo metų Okenavoje, amerikėčių žvalgybos siunčiamą slaptą informacija iš Vadavėtes lėktuvnešiuose į Vašingtoną, Pentagoną, o iš ten į Prezidentinį  Teogoro vežimėlį, į Centrinę Vadavietę, Prezidentienei Eleonorai, tiesiai į ausį.
Kaubojus Dipsis vėšėdamas Kalifornijoje, vėliau Nevados dykumoje, Arizonos ir Teksaso prerijose, Kolorado kalnuose, susitiko su čia gyvenančiais medžiotojais, aukso jieškotojais, čiabuviais, Apačių indėnais, ištobulino šį nuostabų informacijos perdavimo būdą. Pamokė juos kartu, su dar vienu sutiktu, pas juos, prie Mičigano varlinėjančiu, vienu savo bendražygių, žemaičių nuo Skoudo kautynių laikų, tokiu Valdu iš Mičigano. Jie kartu pamokė  savitų, žemaitiškų gudrybių. Geresnės progos nebus pasinaudoti šiuo nostabiu atradimu, pagalvojo Kubojus Dipsis, ir susimarkstė su Generole Dalyte. Ji suprato, kad Kaubojus dėmėsingai ją klauso. Jis išgirdo jos siunčiamas mintis, pagal lietuvišką varianta. Kažkada Žemaitijoje, Luokėje Tadas Blinda nuo Šatrijos kalno savo Magdutei, kalbėjo, armonikos garsais, per Jonines:
              -Tavo vardą, Magdutelė, aš išraižiau- žalioj girioj, ant pušies. Ar matei?
Ten pat Luokėje gyveno, kaiminystėje Bonivacas ir Emilija. Taip pat siųsdami žinutes, -armonikos garsais. Jie buvo Tado Blindos ryšininkai . Kai reikėdavo susitikti prie Gervyno pušies, siųsdavo garsinę žinutę:
          -Tu ateik į pasimatymą, prie Gervyno pušies.
Tadas Blinda juos, savo kaimynus, vadino sutrumpintai- BONI-EMKA.
                O dabar kalbėkim, Generolė Dalytė. Atidžiai klausau Tavę, anūkėlė. Štai ką išgirdo, pagal BONI-M disko ritmą Kaubojus Dipsis, pritariant Maestro Kristoforo orkestrui, nuo Parlamento stogo:: - O Mama, Mama. -O Papa- Mama,.... Ka padarei Seneli mano Mamai?
            - O Mama -Mama, O Papa -Mama, sakyk Seneli, Kur  padėjai mano Mamą?,
              -Dipsis išsižiojęs klausosi. Nieko nepadarysi, reikia ruošti atsakyma, ir klausosi toliau..
            -O Mama-Mama, O Papa -Mama, Sakyk kas atsitiko mano Mamai.?...
      Kaubojus išgirdęs tai, - nustėro. ” Ką man dabar atsakyti anūkėlei Dalytei? Suspaudė Kaubojui krūtinę, ašaros ėmė kauptis akyse. Kokia gėda, jei kas dabar pamatys jo silpnumą. Delsti nevalia nei sekundės. Pajautė, kad pradėjo keliai drebėti, teko susistamantrinti visą kūną, ir nutarė tuoj pat – pasiduoti. Reikia pasiduoti pirmam, ir išsiaiškinti.
            Išdidžiai kilstelėjo smakrą, išsižiojo, pajudino į šonus apatinį žandikaulį, patikrino stiprumą ant smūgio, patampė lūpą ir pusiau pakėlęs abi rankas lėtais kaubojaus žingsniais, kraipydamas klubus: - Bari- bari-bari, Bari-bari-bari, nuėjo link Generaliteto. Eidamas, pamatė kaip ant plačios skylės grindyse kamuojasi žalmargė karvutė „Šilo Gėlė“, vildamasis, kad per ją gali atpirkti „kaltes“, nepadarytas savo nuodemes, o po to, gal būt, - padaryti karjerą . Kaubojus Dipsis mintyse griebesi šiaudo, gal būt jis, šis “šiaudas” ištrauks jį iš apverktinos situacijos. Nužvelgė jis brolius Grimus: Darių, Gediminą, Žymantą ir Vyriausią Lietuvos Šerifą Svirnelį. Valdo iš Mičigano nesimatė. Lėtais žingsniais priėjo prie Vyriausio Lietuvos Šerifo Svirnelio, ištraukė iš dėklo atimta iš MerAZo devinto kalibro „Mantekristą“, padėjo ant stalo, priešais Šerifą, ištiesė abi rankas ir tare:
            - Pasiduodu. Jei esu kaltas- bauskit. Atleidimo nepršau. Dievas mato. Surakinkit ir veškit į katorgą, į Skitų-Sarmatų karalystės pakrasčius, - į Airiją ar Londoną..
              Šerifas Svirnelis žiūri, ir nežino ką daryti. Tai gavosi taip staiga, nelauktai . Pagalba jam atėjo netikėtai. Prisegtas prie Krėslo Bocmanas Krauzeris, išsinėrė iš savo, durklais prisegtos prie krėslo atlošo jureiviškos sermėgos, numojo ranka, -paliko kyboti ją ant atramos, lėtais žingsniais, raišodamas, išpūtęs plačią krūtinę, banguodamas dryžuotais jureiviškais marškinėliais, leidosi Bocmanas Krauzeris žemyn. Priėjo prie Šerifo Svirnelio, atsegė savo kojos smuiko dekla, netiketai iš praverto dėklo ėmė rūkti dūmai, ištraukė ”Mauzerį”, padėjo dar rūkstantį vamzdį ir tarė:
          -Gerbiamas Generalitete, Kaubojus Dipsis yra nekaltas. Todėl atsakingai  pranešu, kad tai buvo paskutinė Šturmano Geležėlės valia. Jis man buvo davęs slaptą žodinį įsakymą: -Bocmane Krauzeri, sunaikink mano Drakoną Džiugį,, - Darom posūkį į Dešine, Bocmane. - Na, taip ir gavosi. - Drakoną pašauti nebespėjau, Teko sunaikinti abu. 
          -Taip, Šerifę Svirneli, nesu neliečiamas todėl balsuoti nereikės. Kabinkit man grandines ir surakinkit, o vėliau išsiaiškinsim. Paleidžiat, jei nekaltas, o jei kaltas, važiuoju kartu su Kaubojum Dipsiu į katorgą, nors ir į Braziliją.
      Šerifui Svirneliui teko labai prasta misija, - stebint visiesms kviestiniams svečiams, uždėti Bocmanui Krauzeriui antrankius, ir su Slaptų agentų „Kurmiuku” palyda, teko nuleisti žemyn, į požemines tarnybines patalpas, į “šaltąją”, kur slaptai nuo visų, buvo reanimojamas Šturmanas Geležėlė.
      -O beibi-beibi, o Bai-ba, baiba, eime broliuk į šaltąją, Pas Ali-Baba.. O Ba-baba, Taranda-danda, - po nosim bambiedamas
        -O, Krauzeri, -pasigirdo pasigirdo jaunatviškas raudantis balsas. Bocmanas Krauzeris dingo su papūga Roma- Kaka Du ant peties, Partlamento požemiose. Į ranką įsikibusi jį lydėjo gailestinga sesutė Mutytė. Visi, kas buvo posedžių salėje, palydėjo juos žvilgsniais: vieni abeingai, kiti su gailesčiu. Nekreipė dėmesio tik Šturmano Geležėlės užmigdyti garbūs 2008-2012 metų kadencijos parlamentarai. Apsivertė jie krėsluose ant kito šono, kaip karstuose, patenkinti šyptelėjo ir toliau sapnavo taj kas vyko šiuo metu didžiojoje Parlamento posedžių salėje. Viskas buvo trancliojama į Kaliforniją per Vašingtoną trimis skaitmeniniais kanalais: iš Parlamento trys,  papildomai, nelegaliai, buvo prisijungę dar keli. Vienas tai iš Užukulniu-5. Toks buvo didelis susidomėjimas Pasaulio  žiniasklaidos 2012 metų Sausio 1 dienos, -atsiprašau, -tai yra pirmos nakties įvykiais Lietuvoje. Panašiai kaip 1991 metais Sausio 13 dienos, kai Lietuvos ginėjus atakavo Pskovo divizija.. Aišku, - tai neįmanoma sulyginti. Na, - nebent galima palyginti su pavasariniais Garliavos Gegužės įvykiais, kuriuos stebėjo visų Pasaulo reziduojančių ambasadų ir Karo ataše. Žiūrėjo ir stebėjosi: -Kokie stiprūs Lietuvoje gyvena kūdikiai, kelios revoliucijos nugalėjo Artimose rytose, baigiame kariauti Afganistane, Irake, o čia su kudikiais, su vaikais niekaip nepavyksta. Vien su jais pasikalbėti reikia sutraukt Specialios paskirties „Vanagų“ reguliariasias pajegas. Veiziek  gubernatoriau Arnoldai, veiziek ir išveiziek. - Matai kokie „Monstrai“ gyvena ne tik  Žemaitijoje, Biržuose ar Garliavoje. Žinok. Tai tokia mūsų visų, Lietuviu, natūra.... Toks yra Baltų tipas.

      Po trumpos reklaminės pertraukėlės: „Vėl gegužės žiedai, pražys mūsų kaime.... O Širdyje  pajausim Didelė Lietuviška  Meilė“, -  didžiąjame ekrane tiesiogiai įvyko Kaubojaus Dipsio pokalbis su vyriausiu Lietuvos Šerifu Svirneliu.