Rašyk
Eilės (78091)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 23 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Kai tavo pasaulyje viskas tobula, tavo tobulas kailis po truputį, po mažą žingsniuką, diena dienon imasi niežėti. Tada norisi neklausyti. Pūsti prieš vėją, šokti prieš dalgį – apskritai pasakius, neklausyti vyresniųjų.
Aš negirdžiu, kaip auga palmė, sakau Iljai.
Galbūt neatidžiai klausei, sako jis.
Kaipgi gali girdėti, jei tas medis niekada nenutyksta. Pieniškas lagūnos vėjas kiaurai įsisupęs į palmės sparną, supasi, patsai mėgaujasi, linksminasi, niekada neapleidžia. O ir ausį priglausti prie grubaus kamieno neina. Noriu glotnaus.
Bet negirdėjau ir glotnaus baobabo.
Kaip gali girdėti, jei tas iš viso neauga. Ausis gali nudegti ilgai bestypsodamas – kur matytas toks lėtas augimas!
Užtat žiedai jo tikrai įspūdingi. Didžiuliai, balti, pilni nektaro miltų, be proto kvapnūs, tobuli, tikrai gražiausi iš visų. Tik va visa bėda – žydi taip pat be proto trumpai. Kartais tik vieną naktį. O kai nė lapų neturi – ilgus karštus devynis mėnesius – nebegražus jis, storas, išsipūtęs, vandens ar tuščio oro prisisiurbęs.
Aš čia, aišku, ne apie Ilją.
Šis dievišku juoku juokiasi. Visi tokie būsime, sako.
Purtau galvą.

Ar mano įsimylėjimo istorija saldi? Saldutė, be apgamėlio, be netobulo plotelio, plastmasinė, regis, tokių nebūna. Ar pataisyčiau, jei sakyčiau, kad mano pačios akys ją tokią padarė?

Saldi, nes po dvejų metų klajonių po visą žemės rutulį dėl mano smarkios užgaidos jazminų žydėjimo metą grįžome į Rukundžius. Rutulyje pamatėme turbūt visas sacharas, visus krioklius, visus juodus ir geltonus koralus, tarpeklius ir gyvą galą baobabų, o paskui netgi ašigalį, kur atšalo ne tiktai galvos, bet ir akys. Purčiau tą sušalusią galvą ir sakiau, kad noriu liesti gluosnį, o paskum užbaigti lietuviškus vaistinės mokslus.

Saldi, nes tais pat metais kartu su puse kaimo, gėlių plotmių darbininkėmis, Viliumi, Jadzyte ir Broniumi pagoniškai įspūdingai atšventėme saulėgrįžą, pagaliau suvokę, kad žmogus vis dėlto yra toks pat kupiniausias gyvybės, kaip ir šios dienos žemė, o į tą devynių laukų raganų šventę atvažiavusi Svetlana, atrodytų, nė kiek nepasikeitusi, apkabinusi mane per liemenį vadino nebe gyvate, o tiesiog sava sese.

Saldi, nes Ilja ir aš turbūt iki pat galo mylėsime vienas kitą; nes jazminų eterinio aliejaus vienutėlis gramas, kurį tą birželį pavyko portugališku žioruojančiu alembiku išdistiliuoti, svaigindamas priblokšdamas kvepėjo erotika, snaigėmis, saldučiais angelais ir pieno lašo saldainiais; nes tas keletas savaičių, kol gluosnių namo palėpėje įsirengėme sau baltą miegamąjį, truputį nepatogiai, užtat labai saldžiai miegojome Iljos darbo kambaryje, toje viengulėje mano šitaip išgeistoje lovoje.

Saldi, nes per oficialias mūsų sužieduotuves Ilja drąsiai ir nė trupučio nesimaivydamas spaudė mano sumišusiam tėvui ranką, o išraudusiai mamai ją bučiavo, o sugrįžus į kaimą patenkintas ir už Girulytę (mane, mane!) dėkingas pasilenkęs išpakšnojo mano močiutės raukšlėtus skruostus ir net besijuokiančią kaktą.
2012-11-20 16:01
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą