Bocmanas Krauzeris sėdi atsirėmęs patogiai pirmininkaujančiojo krėsle padėjęs savo kojos smuiko dėklą ant stalo, žvelgia ir aptaria su Mutyte kaip parlamentiniai „blusiai‘ šokinėja iš kairės į centrą, iš centro į dešinę, arba visai, -į pašalę. Mintyse svarsto daugelio pagyvenyusių žmonių svajonę apie „raišą voketuką“. Mato Bocmanas Krauzeris iš aukštai kaip šturmanas Geležėlė mirktelėjo trim generolėm. Mirgtelėjo Irutei ir parodė sutartinį ženklą: “ Gali pasiųsti žinutę šnipamas, apie tai ką galvoji, arba negalvoji, tik prasitari apie tai ką nori išgirsti.. “. Mirgteljo generolei Dalytei: Klausyki, Generole, tai kas yra sakoma, žinoki, ne visada viskas būna tiesa. Melas, vardan tiesos, yra nekaltas ir šventas. Tai yra lęsalas „intelektualams“ ir šnipams, o jūs toliau tarnaukyt Lietuvai. Pametėtas jaukas buvo nurytas tų, kam buvo skirtas. Nejaugi Tauta nepatikės triejų Generolių ir Šfurmano Geležielęs vienybei? Būtų nelabai gerai, bet ir ne Pasaulio pabaiga. maždaug apie trečdalis, nejaute realybės, galvojo, kad jų yra dar daugiau nei ginėjų, puolė su dar didesniu įniršiu. Jautėsi, kad jie
Pasidodančių Parlamentinių klonų nebuvo daug. Tokių atsirado keletas, kiti, buvo tikri neo-socialistai-bolševikai ir tikėjo šviese ateitim pagal Levą Trockį, kai visi žmonės bus „avinų banda“ o jie išrinktieji, nuo Dievo. Tikri fanatikaj globolistai, juos neperauklėsi, - pagalvojo Šturmanas Geležėlė, - jų įsipareigojimai savom ir tarptautiniam globolistų finansinėm grupotėm svarbesni, nes pasirašė sutartis iki gyuvos galvos tarnauti Klanams, nes tai buvo svarbiau, nei sąžynė prieš Lietuvos žmones, ar net prieš savo “Septintos kartos ” palikuonis. Generaliteto ginėjai suglaudė gretas, - buvo pasiruošę atlaikyti paskutinę ataką. Teko Ginėjams griebtis žiedinės ginybos. Galingas, suglaustas brandolys atspindėjo veidrodiniose skydose jų priešininkų perkreiptus veidus, keli smūgiai per skydus, stiklas įskildavo, bet neišlakstydavo stiklo šukėmis.. Puolantys matydami savo iškreiptus, deformotus veidus pasijautė nejaukiai. Jie mate savo veidus, matė kaip veidai ant veidrodinių skydų ėmė, - vienų- raganėti, kitų- rupūžėti. Virto neatpažįstamais Demonais. Jų špagų ašmenys perkaito ir atsilaidino, maskatavo, kaip kimštos Tarybinės dešrelės, ar tuščios dviračių padangų guminės “šliaukos“. Pasipiktinę prasta ginkluote, atakojantys numetė jas žemėn, keiksnodami: -Lia-bladi, Lia-blada, La bladi blada- pasilenkė, sukibo vienas kitam į ušpakalius, kaip regbio rinktinė iš Šalčininkų ir ėjo ant tarano, tiesiaj į Generaliteta ir į Ginėjus.. “Taranas-KIaulė” buvo nukrejptas teisinga kryptimi. Buvo geras vairininkas atvykęs su bendražygiais -keliauninkais būgnininkais.
Barzduotas vairininkas pagriebė sukabintai “Kiauliai –taranui” už uodegos ir vairuoja sukinėdamas uodegą, kairėn, dešinėn, o bendražygiai būgną muša: - Bum-bum-bum . Matosi, kad zemaiciaj, nes barzduotas vairininkas uodegą spaude kietom rankelėm, ausys buvo nedideles, o kojos siek tiek pakumpusios ir lenktos, - nuo dažno jodinejimo žemajtukais apie jūras marias. Priartiejus sukabintai “Kiauliai -taranui”, - sverenčiai maždaug apie keturias tonas. 80kg. dauginti is 50 žmogiuku / bus apie 4 tonas. Čia Šturmanas paskaiciavo maždaug. Gramas kairen, grams dešinen, nesiskaito. Pamatę tokia bajsią „kiaule“ Gynėjai staigial susiglaudė ir krito ant žemės:
- Gult, -sušuko Šturmanas, ir krito visi, sugulo ant žemės šaltos, ant grindų ir prisidengė veidrodiniais skydais, padarė gulintį sustingusi “ Čerepachą” -“Vėžlį”. Vakarų Ekspreso mašinistas Elegija Masiuliją, patyręs jiešmininkas, staigiai nukreipė “Kiaulę-taraną” į atidengtą minkštasuolių koridorių, praleido panarintom galvom, puolančią ir griūvinėjančią sukibusią Klonotą bandą per gulinčią „Čerepaką- vėžlį“ į atidarytą minkštasolių koridorių, tiesiai į grindysę prasiplietusią Skylę. Pasigirdo tik;-Tara-ra-ra-ra. -A –a-aaaaa. Visas sukibęs Klonų derinys subiro kaip kortų namelis, neliko nei Karalių, nei Princų, nej Tūzų. Liko ant skylės krašto sėdėti keturi išsprųdę Šturmano infiltruoti į priešininkų gretas slaptieji agentai, iniciatyvūs grandiniai-Kurmiukai, - “Jokeriai” ”... -Ha-ha-haaaaaa, A-a-aaaaaaaaa, A-ūūūūūūū:
Dangoraižių viršūnėj nuleisim savo kojas, O vakarui atėjus, -matysim kas ko vertas...
Požemiuose dvelkė nauji demokratijos vėjai. Liūdesyje belaisviai pradėjo mastyti naujai. Galės naujai mastyti, kol bus nuleistos Kopetėlės ar ekspermentinė voratinklinė-bezdalinė virvė, kad iškeltų juos visus po vieną į paviršių, labai svarbiam patikrinimui. Vyriausia Respublikos Įždininkė Ingridą dėstė Parlamentinių klonų asmens korteles, - ruošėsi suvesti keturių metų balansą. Balancą už 2008-2012 metus.
Bus Parlament-ešin, -Kapital-ejšin....
LIetuvos Jungtinis Didysis choras ir Jungtinis Baltų- Skandinavų Didysis kamerinis simfoninis orkestras, vadovaujamas Gerbiamo Maestro Kristoforo atliko finalines scenas apie žutbutinias kautynias dėl Lietuvos..
Ale-liuja, Ale-liuja..... Aleliūja, Aleliūja....