Trumpiausias kelias Namo -42

tuva.  Gerb.  Liudvikui.              Mr. Gipsas.  Kalifornija. Holivud Bič.
    Mielas Bendražygi Liudvikai. Reikia pripažinti, mus spaudžia terminai. Nebeįsitenkam į garafikus. Galimas dalykas teks eiti Va bank. Jei pavyks rasti gerą  vertėją išversti  Dipsio kūrybą žemaitiškai – bus puiku. Pirmą  “Trumpiausias kelias Namo ” ekzempliorių  ruošiamės  padovanosim  Naujam išrinktam  Parlamentui, kaip mokymo priemonę. Na, -  žnoma jei neatsitiks  nenumatytos kliūtys, nes  gali sulaikyti muitinėse, gali nukrypti siuntą nuo kurso  ir atsidurti kur nors Korėjoje ar  Australijoje.  Kol kas Liudvikai nepergyvenk, dar nepasiuntėm. Jieškokim Vertėją, kuris galėtų išversti Dipsio kurybą iš Lietuvių kalbos į Žemaičių kalbą  be klaidų… O vėliau jau galėsim iš  Žemaičių kalbos išversti į Lietuvių, Asperancų  o gal ir į Arabu kalbą. Kaip sakai, Liudvikai. Pasitarkit  ten Lietuvoje. Pranešk, mielas Bendražygi Liudvikai.
      Lik Sveikas  Mielas  Drauge.                Pagarbiai,  Mr. Gipsas.
  ……………………………………………………………………………………………………………………                  Trumpiausias kelias Namo-42


                                        Prie Gintaro jūros,
                                        Prie marių plačių,
                                        Stovėjho jūreivis,
                                        Prislėgtas minčių…….


　 Šturmanas Geležėlė stovėjo su špaga rankose, apžvelgę kovinių veiksmų  areną. Jis stovėjo ir  svyravo.  Geležėlė  svyravo kaip girgždantis, svyruojantis gluosnis. Reikėjo prim
ti sprendimą savarankiškai, -  niekas nebepatars. Patarti galėtų Analitikas arba bocmanas Krauzeris, bet šiai akimirkai su bendražygiais jau viskas buvo aptarta, - „Švogerių“susirinkime. Viskas buvo aišku, bet apsispręsti ir žengti lemtingą  žingsnį, net šturmanui Geležėliai  buvo nežmoniškai  sunku.  Kovinių  veiksmų mechanizmo “spyruoklė “ buvo užvesta, Kelio atgal bebėra. Jis buvo pasiruošęs sumokėti aukščiausia kaina, kad tik nebūtų pralietas kraujas ir po daugeli metų, neašarotų garbių, miegančių ir sapnuojančių Lietuvos parlamentarų septintos kartos palikuonys už jų padarytas klaidas.
        Kairysis ir dešinysis Parlamentinių klonų “sparnai” baigė derybas. Iš kairies ir iš dešinės  diržais apvanojo centre išsibarsčiusius pavienius Liberaliosios pakraipos Čiaplino Navykus,  Prezydento Rolando  Terlius, Archangelsko  Rašų  išsibarsčiusius Trojos arkliukus, bei kitus  pušiniejančius Parlamentinius Klonus. Visi jie susimaišė bendroje tripinėjančioje minioje, be vieliavų, be atpažinimo ženklų: - tikras užkratas abeingumui.  Aiškiau pasakius, tai buvo  daugiau  panašu  į “ Cyrko balaganą”-arba tėsiog  “bardakas”. Lietuvos,  tikrojo kelio pasirinkimo nebuvo nei ženklo. Šitoks abėjotinas derinys, - nesutaikomi priešininkai, per visus dvidešimt nepriklausomybės metų, kilus  pavojui vienam iš didžiosios frakcijos egzistencijai, visada  atsirasdavo  “Gaisrininkai” ir sutardavo, paremdavo vieni kitus.  Štai  ir šią naktį, garbūs tikrieji Lietuvos Respublikos parlamentarai, miegodami ir  bezdiedami, priėmė sprendimą; „Statom Atominę elektrinę“ -Statom. Tik pagalvot reikia. Jie miegodami ir sapnuodami, apstūmė  Generalitetą ir Šturmaną Geležėlę. Kaip dabar bus, Šturmane? Ar gali patikėti Tavim, Geležėlė, Lietuvos žmonės? Ar tik ne į „muilą“ atėjo laikas Tave pasiųsti Šturmane? Yra trys keliai: - į Vasaros-5, į Užkalnio -5, arba- kautis. Rinkis, nŠturmane, rinkis. Kitos galimybės nebebus.
        Šturmanas Geležėlė pajautė, kad prie jo kojos kaž kas glaudžiasi. Buvo pamiršęs, juk taj glaudžiasi, išsprūdęs prieš pora valandų iš Šturmano kūno, per nosį, kad jį tarara, jio Drakoniukas- Džiugis. Jis buvo paaugęs, - katino dydžio ir iki pusės dryžuotas.. Aišku, -tai Marių drakonas. Drakoniukas glaudėsi prie  Geležėlės kojos ir padrąsinančiai žiūrėjo į šturmano akis. Geležėlė  apsisprendė. Jis, lengva eisena, išėjo trys žingsnius į priekį:
        -Kas su manimi,  Kariai?
        Greta Šturmano išėjo balta puošnia suknele, su perlo vieriniu po kaklu, Gulbės plunksnų kalnierium, labai panaši į Barbora ir atsistojo greta  Šturmano. Greta atsistojo  Analitikas su Viščiuku Princese. Ji už pavadėlių valdė  Du  gaidelius. Jie veržėsi į  kovą. Pentinai tik žaibuoja. Princesė, paruodik  pirštu, ir  jie nepadarys sarmatos, sugėdos Kakarėkūūūū  užsikorę ant  priešininko  galvos, -Kad juos, Gaidžiaj… Škacelė  su Kapitonu Juozapu stojo kartu į vieną greta, nes Komisaras Pasagėlė buvo nakties komandiruotėje, - Šiaurės miestelyje. Greta šturmano, atsistojo  jo martelė Ingrida. Ką taj galėjo reikšti? Šturmanas galėjo tik spėlioti. -Jai rūpėjo Geležėlės “Testamentas”. -Ee,  būs  matyt, - pagalvojo šturmanas.

... Generalitetas neskubėjo, atidaryti fronto, reikėjo patikrinti, kad viskas būtų pagal patvirtintą Lietuvos respublikos Karo Statiūtą. Požemiuose girdėjosi belaisvių ūksėjimai: -Aūūūū-Aūūūūū. - Mes įžeisti, -Mes apeliuosime. Miegantys, garbūs, paskutinės kadencijos Parlamentarai kietai miegojo ir toliau sapnavo sapnelį:
             
                Sapneli sapnavau, 
                Sapne, Tave mačiau,
                Prabudęs rytelį,
                Tavęs neberadau…
               
                Plika akimi buvo matyti Parlamentinių klonų jiegų pranašumas. Perėjusių, į Generaliyteto  pusę, Sveiko proto Elegijaus Masiulijos ir Naisių ūkininkų, buvo aiškiai permažai.  Priskajčiavus  “priinkaruotus”, neveiksnius požemuiose “belaisviais”, sudarė maždaug apie tretšdalį, - apie 45. Santykis vienas prieš tris, - permažai, paskaičiavo Šturmanas. Truputi mažoka,  bet ką daryti?
      -Mūsų nedaug, bet mes su /telniaškom/ dryžuotom, jureiviškom palaidinėm, Šturmane, -drąsino Vakarų Ekspreso mašinistas Elegija Masiulija.
          -Nesikarščiuok, Mašiniste Elegija, nesikarščiuok.
        Šturmanas, patikrino ausų titnaginius kaištukus, - jis negalėjo pakęsti ginklų, geležies ir stiklo girgždėsio.    Šturmanas Geležėlė paskutinį kartą  žvilgtelėjo į patogiai už ąžuolinio stalo įsitaisiusį Bocmaną Krauzerį. Jie buvo iš anksto aptarę, susiklosčius netikėtom aplinkybėm, bus įgyvendintas nepriklausomas nuo Generalito veiksmų planas, kodinių pavadinimu “ Dejmantinė kulka”.
          Bocmanas Krauzeris, patogiai įsiręžęs minkštasuolyje sėdėjo atsiluoščs, kojos smuiko protezą buvo užkėlęs ant ąžuolinio  stalo. Jo užduotis nenuleisti akių nuo šturmano, stebėti aplinką  ir kordinuoti veiksmus. JIs kaip Napoleonas, stebės  visą kovos  panoramą iš aukščiau, kaip priklauso, nes  nuo jo priklausys, ar  brėkštant  rytui būs Šventė, ar Graudūs verksmai. Jam talkino viena savanorė iš Motinėlės Teresėlės Gailėstingų seserų  padalinio Lietuvoje, Sesutė Mutytė. Ji buvo Bocmano Krauzerio papildomos Akys ir Ausays. Jie būdami aukščiau pakilę, turėjo sudaryti įvaizdi, kad mes, Lietuviai, ęsame ne vilnoniai siūlai, o kieti Lietuviai-Žemaičiai ir skleidžiam ne Laukinių Vakarų Gangsterių  kovinę dvasią, o paveldietą iš Senųjų Lietuvos Karžygių;- Margirio, Vytauto, Kęstučio, Ringaudo, o grįžtant dar toliau į  praeitį, tai ir Skitų- Sarmatų, Spartos karaliaus Maksimo 300 karžygių pasiaukojamą drąsą ir ryžtą, ginti savo Tėvynę.
        Pagaliau. - Ačiū Tau, ačiū Tau, kad  taip padarei Generolė. 
        Generolė Dalytė pakėlė dešinę ranką ir ryžtingu mostu Važiuojam, tarė: -Vienos ir Kitos pusės Kariai: - Kelkim kardus į padangę, Už Lietuvą mųsų brangią, - Išsiaiškinkim, - kur Tiesa, kur Melas.?
        Šturmanas pirmas pakėlė špaga, bendražygiai pasiekė jo pavysdžiu, taip pat iškėlė ginklus ir pradėjo mušti į kairėje rankoje laikomus grūdinto stiklo veidrodinius, apvalius  skydus. - Dzinnn, -Dzinnn, -Dzinnnn.... ir skandavo:
      -Auu. . Auu… Auu.
      Atsakymo ilgai laukti nereikėjo:   
      -Aūūūū, Mes čiaaa. Mes  ateinam.  Na, dabar laikykis Geležiuk ….
        Ir tikrai, iš už darbiniu staliuku, iš už pakeltų  kompiuterių dangtelių išlindo galvos, špagos buvo pakeltos gresmingai  kampu  aukštyn, mosikavo ir skandavo:
          Aaaaaaaa, Aaaaaaaaaaa, Aaaaaaaaaa….