Kava

Apple iPad tyliai groja bliuzą, akys krypsta į atsilupusius ir bebyrančius žalius virtuvės dažus. Tie dažai labai primena pleiskanas. Mergaitė rusvomis liūtuko garbanomis gamina vegetarišką troškinį pagal dar nebandytą receptą. Ką tik gavau leidimą šnekėti (nes visi ingridientai jau puode). Noriu papasakoti ką nors gražaus. Noriu papasakoti apie vakarykštę patirtį vietiniame prekybos centre.

  Papasakojau, kad pirkau manų košės, pudingo ir jogurto indelį. Manų košės gyvenime neesu pirkusi, o nevalgiau gal irgi kokių penkiolika metų. Ir esu tikra, kad ne kūnas, tų produktų prašė, o sielai norėjosi saldumo ir lengvumo.

  Tuo tarpu kai pinigų gavau pardavusi butelius, likusius nuo savaitgalio vakarėlio ir stebėjausi kaip man gali užtekti keturių litų ir gauti tiksliai tai, ko noriu, priešais eilėje stovintys žmonės pirko loterijos bilietus. Rinkosi laimingus ir nuoširdžiai juokėsi platindami geros nuotaikos užkratą.

  - Gavau kavos, - atidavusi čekį mirkteli man kasininkė ir išsitraukia parodyti, kad ta kava supilta į plastikinį indelį salotoms. Gukšteli ir nusišypso. Kava dar garavo ir tiesą pasakius atrodė labai skani.