Žiema

Balsai rytinių vyturių
Seniai kažkur pietuos nutilo.
Ir nežinau, bijau aš ar myliu
Tą metą, visko aplink žilo,

Kai sausos rankos pabandys
Ištverti sūraus cukraus šaltį,
O laikrodinis paširdys
Ne džiaugsmą - ilgesį ims kalti.

Ir žodžiai kaip iš kaminų
Išėję, tirps ore, reikšmių netekę.
Vis nežinau, bijau aš ar myliu
Tą žilą metą, kai regiu
Pasaulį lyg užmirštą prekę.