...

rytą belaukiant tavęs
smilgų arbatoj užuodžiau ateinantį rudenį
iš pačio varpelio puodelio dugno,
kur nuskendo šios nakties sapnai.
tu turėjai atnešti nukritusias žvaigždes,
kurių rinkti šiąnakt išėjai,-
aš laukiau su arbatos dūmo šaliku ant kaklo...-
tik ruduo atėjo pirmiau, nei tu sugrįžai
***
pasikviečiau jį prisėst šalia –
dviese gert arbatą juk ne taip liūdna.