Apimti teismai nelaimės

Nubrozdintais keliais
nagais nulaupytais
akim iškabintom
ji skaitė eiles
atsistojus prieš
žmones.
Ji vertė šypsotis.
žudiko
burnoj atsivėrė
skylė,
dantys matos.
Nešnekėtojai liudytojai
kampe susispaudę
dreba
bijo
susičiaupę

kalba.

(Teismas eina, stot!)

Įeina pursluota
burna ir
veltais pašiauštais,
plaukais apsidengusi
bendrakeleivė
pabaigos.

-Mirk! „mirk“! -
prabudo
žmonės eilėse.
Pritvinkę pykčio seilės
šokinėjo
lauk iš
pražiotų nasrų.

Suskaldytos liudytojų
akys dėbsojo į
(ne) kaltą
pranašišką nusikaltėlio
apdarą:
languoti marškiniai
ir nevalyvos kelnės

-žudiką lauk iš salės!

Pabėgo triušis iš narvelio,
pridergęs krūvą
dėžėje.
Paliko savo auką
teismo salėj
lai dvesia
teisybe.