Trijų gyvenimų broli

Jaučiu tave alsuojantį į kaklą
Per tris gyvenimus šita alsa ataidi
Seki pėdom manom į seną šaltį
Pavasariu nevirs jisai, nelauki.
Ir pasivyt manęs tu neįstengsi
Užmerk akis ir nusišluostyk pyktį
Šita aistra neturi savo vardo
Belieka karčiai ją nuryti.
Buvau, esu ir visad būsiu
Tiktai neišsipildęs tavo sapnas
Ranka užkliudęs, išsklaidysi miglą
Ir vėlei liks tiktai banalios naktys 
Sugėrusios savy
Atodūsius širdies į ritmą...

Kelius nuo tavo ligi mano lango
Jau tris gyvenimus šventieji saugo
Sargyboj nesudėję bluosto
Sparnais pridengę liepsną mano uosto..
Juk prieš kelis gyvenimus aš dar tikėjau
Kad ta ugnis nebus tavęs pražudžius
Įtraukus į save, užsupus. Aistra,
Apakinus tave, jau bus surūkus.
Tyliu, kai tavo žodžiai braunasi
Glamonėmis į mano mintį
Žinau, kad tu šauki ir šauksmas
Atsimuša į saldų pyktį.
Širdies gašlumas drasko mano rūbą
Baugu į tavo meilę atsakyti.
Susigūžiu į sapno kiautą.
Jame tu man tampi belytis.