tai, ko tu bijai

tu leidai jam išeit iš sapnų,
leidai pažvelgt į savo,
stingtančias lyg baimė akis,
ir leidai pajust savo nelaisvės kvapą.
dabar jis stovi prieš tave,
ir tiesia geležimi šaltą ranką,
į dar virpančią širdį.
jam patinka tavo plazdančios lūpos,
lyg du drugio sparnai.

bet maldai prie jų
pakyla dvi išgąsdintos rankos,
ir jis bėga dabar į šešėlius,
bet žino,
šiandien saulė dar leisis,
ir dangus užtems...
ir tavo akys.
tada kraupia tamsa
apglėbs jis tavo kelius,
sukuždės:
- dabar bėk.