Aš vėžlys, kuris ropoja sienom
Neišganytas ant Josios Žemės pėdų
Įkvėpęs anilino kvapo
Apsvaigau nuo žaismingo aido
Tavo balsas duris varsto?
Savo guolyje
Aš ant sienos
Dirbtinėse ramunių puokštėse
Panarinęs galvą
Lauksiu auštančio rytojaus
Ištiestos maitintojo paguodos
Tavo rankos švelnios
Skaudžiai grąžini
Į puoštą akmenukais
Stiklo kubą
Aš vėžlys
Ropoju sienom