Aš geras...

Aš geras, aš geras, aš geras, einu gatve ir kartoju- aš geras, aš geras, apsisprendžiau- būsiu geras, aš geras, aš geras, sako saviįtaiga galinga priemonė pasikeist, aš geras, aš geras,
-močiute, neturiu laiko, aš dabar užsiėmes, pati pereik gatvę ne taip jau sunku.
Ko eiti iš namų, jei negali pereiti gatvės, aš geras, aš geras, aš geras...,
-ne, jaunuoli, nežinau kur knygynas, klausk kitų.
Tai ką jis nemato? Anoj pusėj gatvės didelėm raidėm parašyta, argi sunku apsidairyt, aš geras, aš geras, aš geras...,
-taip, taip aš pamečiau, mano piniginė.
Įdomus žmones, randa piniginę ir ieško kas pametė, aš geras, aš geras...,
-na tai kas, kad Laisvės kovų dalyvis? Nekiškit to invalido pažymėjimo, neturiu nei cento.
Kodėl žmones galvoja, kad kažkas kažką jiems turi duot? Aš geras, aš geras, aš geras, ojė pavargau, labai sunku but geru tokioj įkirioj visuomenėj, gal tą reikalą atidėsiu kitam kartui....
-ką, vaikeli? Ai kamuolys už tvoros nusirideno, palauk tuoj paimsiu.
-ai ai oj oj oj..........
Taigi galėtu uždėt ant vartelių „Atsargiai piktas šuo“.