2011-11-04 18:33
Po tsito ir ats utsimaniau į Omnijots klupą!! Ir tikrai nueiciau! Tikrai tikrai, metęts velniop tą nukvakutsį plagiatorių Pegemotą, kurio normalūts zmonėts tikrai netskaityts! Tikrai tikrai nueiciau! Tik pijau, kad jits pradėts kapinėtits prie mano tsektsapilumo. Nenukęts ir pradėts. Ech tu, Pegemote, tu..tu vitsai nutsenai ir vėjats itsputstė galvelę. Myliu Mylytstą.
2011-11-04 18:29
Tsenė, taip?? Tsupratsk, Pegemotats paratsė apie tsenę, taip?? Kai peveik vitsots knygots pilnots vienokių ar kitokių tsenių, jits vitstiek drįtsta ratsyti apie tsenę! Tai jau virts vitsko! Tai vitsokių Izergilių ir motutsių Kuraz plaukų ir odots pleitskanų atplaitsots, taip! Tik tai ir nieko daugiau! Kodėl jits negalėjo paratsyti apie tsektsapilią moterį??! Pent jau pūtų įdomu tskaityti ir ats nepūciau trits kartuts uzmigęts nelaiku ir ne vietoj!
2011-11-04 18:14
Neturiu daug kompetencijos vertinti tokį tekstą. Jis yra žaidimas, skirtas grupei žmonių, kurie mėgsta ir žaidžia tokisu žaidimus, ir iš šalies žiūrint, atrodo, matai tris kėlinius, bet vis tiek nesupranti taisyklių.
Tekstas vaizdingas, jame nemažai nematytų negirdėtų vaizdinių. Galima suprasti, kad buvo įdėta nemažai pastangų, kol jie tokie sugulė ant kompiuterio ekrano.
Nesikabinėjant prie detalių ir siužeto (kurio, tikriausiai, ir neturi būti), labiausiai kliūva tonas. Jis ramus, liūliuojantis, taisyklingas, kalamas dusliai ir vienodai kaip Cvirkiškas kuolas Nemuno slėnyje, prie kurio nakčiai rišamas arklys. Įvaizdžiai lyg ir turėtų būti stiprūs, bet tas kalbos tvarkingumas juos nuslopina.
Norėtųsi, kad kažkas susirietų:
- Ale gi kokia!!
- Ir tu pati tokia!!
Tik "Ar nenutilsi" nuskamba gyviau. To gyvų ir mirusių kalbos gyvumo galėtų būti daugiau.
2011-11-04 17:43
Ar tai kaltės vitražinis išgyvenimas?
2011-11-04 17:04
...duočiau dešimt, bet net penkių neturiu, , einu patylėti...to ko senai norėjau paskaityti radau šiandien vakare ,,Senėje''...
2011-11-04 16:57
Pažinau pasaulį tokį kokį įsivaizdavau. Visa prie ko nebuvau prisilietusi man svetima, verčia gūžtis, trauktis atatupsta, tapti nematoma.
Paskubom uždarau orlaidę. Blėstančios saulės spindulys nuslysta jos veidu ir išsigandęs pradingsta už tankių liepų šakų. Tamsa apapgaubia senės kūną tik prie stiklo tarsi čiuptuvai prilipę melsvi pirštų galiukai. Blyškiu jos siluetu varva sutemų šešėliai lyg užtepus guašu. Nusisuku nuo juodo lango stačiakampio.
...kodėl atskiriau šias vietas, man esmė, tarp šiapus ką mes pažystame ir anapus kurį tarsi orlaidę uždarome, nes nenorime įleisti savo minčių, jos būna sunkios, mums nepažystamos, per daug tolimos, o gal mintyse į taktą su sene-mirtimi, kiekvienas savaip, kaip oro gurkšnys ore.Metaforos tik padeda atskleisti teksto grynumą, branduolį esmės:gyvenimo, mirties, su gelsvu guašo sluoksniu, džiustančiu laike. Po tokio teksto tenka tik patylėti, tai nugludinta, kaip filmo juostoje, kadras po kadro, gilyn į gelmę... AČIŪ
..atsiprašau Autorės, gal ir ne toks buvo užmanymas, deja mano vaizduotėje:senė mirtis, senė šaltis, senė gyvenimas, ratu , apsukai...
|
|