Juoda/Balta

Kova tarp tobulumo ir tuštybės
Tarp laikinumo – amžinybės.

(Restorane.)

Tomas: 

Po šimts pypkių! Kiek laiko nesimatėm?!
Paskutinį kartą medy namą statėm.
Sentimentų daug, o dabartis neaiški…
Klok gi, kaip sekas, kaip gyveni?

Jonas:

Na, esu eilinis emigrantas.
Ir gan retai pasiekamas lietuviškas man krantas.
Grįžtu tik laisvę aš pajausti,
Nes po klubus galiu pasiausti.

Baigiau vidurinę ir ko daugiau reikia:
Niekas manęs nei giria, nei peikia.
Žuvies fabrike sėkmingai sau dirbu,
O laisvalaikiu nuo pakrikusių nervų nevirpu.

Gyvenu ne dėl buto ir ne dėl kąsnio.
Norėčiau ateity namo Lietuvoj rąstinio.
Ežeras, alus ir gražuolė žmonelė –
Negi įmanoma nuostabesnė dienelė.

O ką gi tu nuveikt suspėjai?
Kur nupūtė tave tie vėjai?
Žmona, vaikai, karjera?
Kokia tava kasdienė rutina?

Tomas:

Žmonos kol kas dar neturiu.
Su drauge ilgamete gyvenu.
Šeima jau esam, juk kartu
Tik teisiškai mes dar ne du.


Tik požiūris tėvų mane kankina.
“Be žiedo nesivelki į šeimyninę rutina”.
Nors branginu tradicijas  ir tėvus gerbiu,
Bet noriu įvertint ar bus mum ateity dviese ramu.

Kaip supratai, vaikų dar irgi neturiu,
Bet klubam laiko irgi nedažnai randu.
Magistro studijos ir darbas ofise,
Štai kasdienybė mano – išgyvenimo dalia.