Po kelionių ilgų
Jau seniai neturiu,
To ka žmonės vadina
Šešėliu miglų.
Ir pamiršes seniai
Vakarėlį tamsos
Sunėręs pirštus
Pakelsiu rankas.
Pasaulis sukasi ratais
Nuskendus viltims
Pakeisti likimą
Svajonė užgims.
Bet kaip yra taip yra
Ir nieko čia nepakeisi...
Kam užgauti gitarą
Kam supančiotą teisti.
Aš eisiu pirmyn
Kaip kadaise
Už tai kas širdin,
Už tuos kur nepaisė.


Vytautas Kairys
