apgaulė

pasaulį pastačiau sukūriau pamatus stiprius -
jis vis tiek cinikas

nepaisant visko
netrūksta jam
tikėjimo kitu – nes esu tikra
viskas surašyta pagal kainą, bet ne vertę
ieškok ant pado ar viduj, tarp drabužių
įkišus ranką
reikia tik giliau

įsikūriau kaip pelė stikliniam narve tą naktį
kai buvo dar ganėtinai šviesu prieš mėnesį ar du
kad galėtum stebėt kaip tenkinu kitą
mudu kartu su baltu arkliu jodinėjom
minutėm vis kartojau nesuprantu nors ir tikėjau
kad turi gilesnę prasmę
ir tada stebėdamas už stiklo pabaigei
orgazmą - pasitenkinai vien vaizdu

kiek žmogui nedaug tereikia

jei tik tiek visada galiu, viskas turi tik kainą, kaip
sakiau ne vertę

turėjai girdėt
tai buvo šaižus mano supratusio kaip vaiko sumišęs klyksmas
kai suvokiau kad iš savo despotiško tėvo
paveldėjau viską –

kas aš esu

dienos kurias pamenu - tai yra tik mano sukurta
trumpa optinė apgaulė ir visos jos
ir toliau subrandintos
apgaulės ir bus