Juodai juoda..

Mano nuotraukos, mano mintys, mano posūkiai iš džiaugsmo į depresiją..
Man patinka žaisti su likimu.. Jokių vardų.. Visi mano kontaktai, tai juodai balti užrašai ant sielos gelmių.. Tai naktinis drugys.. Mano suaugusio gyvenimo pradžia.. Kaip tai juokinga.. supranti.. aš daugiau nebeturiu seksualinio potraukio nei berniukams nei mergaitėms.. Mano sausa svajonė išsipyldė. Aš gaunu malonumą atimdama gyvybes iš tų kurie nebrangina gyvenimo... jo kraujas ant mano veido.. rankų, ant mano drabužių.. tai orgazmas.. tik skirtingo lygio, už supratimo ribų, be laisvės troškimo. Moralas-bailio tvirtovė... Tu juk žinai, kad tai ne man. Jos akys visada juk, tikriausiai primins apie tai, kam vietos manyje nebėra. Aš kalbu apie viltį... viena tik mintis apie ją... apie mano mielaširdę sesę.. kuri gali pripildyti mano sielą narsos.. Žinau kad tai velnias.. bet kai aš stovėsiu prie paskutinių savo durų, ant ribos... ant jo paties šlapimo ir kraujo baseino.. Aš nenoriu pamiršti šitų akių, ir tai ne meilė, tai daug daugiau...
Maskaradas, užuolaidos nusileidžia.. Londono rūkas apėmė mūsų širdis.. nereikėjo tau mindyti ant mano svajonių..
Visos moterys vienodos.. visi vyrai nori tik vieno.. nieko šiame pasaulyje nepakeisi išskyrus save.. išeitis tik viena.. masinės žudynės... priaugę poreikiai-saldžiai kartaus skonio. Mano ritmas Sai‘O‘Nara, tai mano gyvenimo būdas.. diena po dienos, žingsnis po žingsnio.. Po kiekvieno raguoto berniuko, kuris seka paskui mane, jie gauna savo psichodeliją, savo ketaminą, raktą nuo erdvės..
Išlikti savimi.. aš dėl nieko nerimauju.. aš jau kosmose.. aš jau mirus... mano kraujas neegzistuoja.. mano akys neegzistuoja.. manes nebėra.. bet tai ką aš darau išlieka amžinybėje.. Ir aš svajoju patirti tą skausmą, kurį sukėliau kitiems.. ir tiems kuriems rytojus niekada neišauš.. Jie liks gyventi mano tamsiausiuose širdies kampuose...
Jei tu mane girdi, uždek mane mano žvaigžde.. Pasaulis toks didelis.. pasaulis toks keistas..
Jis nesugebėjo manes užmušti.. aš buvau negailestinga.. diena, mėnesis, metai be tablečių.. tai buvo nepaprastai sunku, bet tikslas pateisina priemones.. Jis buvo mano gyvenimo personifikacija..
Gera pamatyti kitų akyse baimę, jausti kiekvieną gyvenimo įkvėpimą, kiekviename vandens gurkšnyje.. Visa tai - mano laisvė.. Tai mano narkotikas, daug neapykantos jaučiu moterims, vyrams, vaikams.. Ar pameni šias sienas?? Pirma tų jų nekenti.. poto prie jų pripranti.. o vėliau būni nuo jų priklausomas.. Bet tik ten aš supratau, kad ne viskas pasaulyje padaryta iš pilko akmens.. ir žmogaus viduje yra vietos kurios niekas negali pasiekti.. ir ji yra tavo.. Ta viltis.. Ji mano širdyje gyveno trumpai.. mano akys blėso.. ir siela mirė..
Beprotybė yra siauras tiltas tarp proto ir instinkto krantų ...
Aš paskui tave seku kaip aklas vaikas, kuris šliaužia paskui savo motiną, uosdamas jos jautrų kvapą. Saulės šviesa tranko mane lyg maišą ir aš nuleidžiu savo vokus....
Sudie gyvenime, sudie šviesa.. neketinu eiti ar bėgti, aš krentu..