Metamorfozė

Lyg potvynis užlies banga,
Panirsiu į perlamutrines gelmes,
Žavėsiuosi smaragdiniu dugnu.
O po kelių akimirkų
Pradėsiu žiopčiot lyg žuvis,
Pajusiu, kaip dega mano kūnas,
Plaučiai sproginės nuo slėgio,
O tada tamsa ir atgimimas.
Pro žiaunas įtrauksiu vandens,
Savo naujo deguonies
Ir vėl gyvensiu, irsiuos per sroves.
Lyg karpis drumsiu dugną,
Ieškosiu perlų sferinių
Ir džiaugsiuosi vėsa bei laisve.
Bet tada sugriebs mane spąstai,
Papulsiu į tinklą, blaškysiuos,
Tačiau baigtis jau šalia,
O mano likimą nuspręs mirtingasis,
Nuo kurio bėgu jau tūkstančius dienų...