Bemąstydama apie save pradėjau mąstyti apie kitus. Bet man nepatiko apie kitus mąstyti.
Aš suvokiau tai tada, kai parašiau du sakinius. Nors ir prieš tai daug jų parašiau ir nubraukiau, kol neparašiau tų dviejų.
Sunkiai suprantu kiekvieno žodžio poveikį kitam žmogui dėl kelių priežasčių: gebėjimo įžeisti, ir savęs aukštinimo.
Mano žodžio poveikis kitam žmogui sunkiai suprantamas dėl kelių priežasčių: gebėjimo įžeisti, savęs aukštinimo.
Tų priežasčių buvo ir daugiau. Tiek mano tiek kito žmogaus atžvilgiu.
Susimąsčiau, kuo daugiau žmogus ko nors daro, tuo daugiau jis dėl to baiminasi. Iš tikro kalbėjau apie save, bet skambėjo taip tarsi kalbėčiau apie kitus.
Tada aš pagalvojau, kad nederėtų apie žmones, daiktus, reiškinius, jausmus ir visa kitą naudoti universalias mintis.