„Nesezono metas-2“ (2)

Šturmanas Geležėlė beprasmiškai nerizikuoja savo žinioje turimais „karžygiais, o jei likimas lemia ir atsiunčia papildymą iš svetur,  kad ir nevisada atpažintus asmenis, jų  pažinimui ir apsaugai skiria išskirtinai padidinta dėmesį ir jei reikia, tai ir padidintą apsaugą iš rezervo, parūpina jaunais  karininkais iš Jūros skauitų aplinkos. Prieš tai apsvarsto kartu kolegialiai su Generalitetų  ir  nusprendžia, reikia padaryti ar ne. Jei reikia, bus padaryta nedelsiant. Kas vyksta turi būtų užfiksuota ir užrašyta ant „Jaučio odos“, o ne tik kad užsifiksuotų trumpam žmonių sąmonėje, turi būti grąžiai  įforminta ir užprotokoluota, kad liktų ateinančioms kartoms kaip  tikri įvykę faktai ir nebeblūdinėtų, kaip dabar profesorius Fredis Bumbulis, - niekaip neišsiaiškina, Žemaičiai, ar yra tauta, ar tik prielipa prie Lietuvios? Analitike, ar gerai pasakiau? –Teisingai, Dipsi- atsakė Analitikas. Reikalingas aiškumas. Kitaip niekas netikės, kad tai buvo tiesa. Buvo toks laikraštis „Tiesa“, bet  juo niekas netikėjo. Todėl dabar dar liko labai daug abejonių. Išsiaiškinkim viską, supraskim  ir gyvenkim be abėjonių, tikėdami  vienas kitų  be baimių, su šypsena, mylėdami vienas kitą ilgai ir laimingai.
    Žvilgtelėkim į trasą Klaipėda–Kaunas-Vilnius. Štai, bėga maratonininkė Živilė, ramovėje „Krantas“pas šturmaną  Geležėlę sucypė Skaipas ir mato šturmanas, kad Živilė jau bėga pro Kryžkalnį, šalia Rėtavas, Ariogala. Visa bėgimo trasą stębi  iš viršaus pillotas Zbignevas iš konteiner-kopterioir perdoda šturmanui Geležėlei vaizdą, o apsauginis, daugiakovninkas Uždniepris perdoda žinias nuo žemės. Jis priekyje nematomas,  už kalniuko iškiša galvą iš krumynų pro horizontą, pamato, kad viskas gerai, vėl šauna šuoliais ant žirgo, aišku ne psčiom, iki sekančios aukštumos. O, -jau ir Dubysos slėnis, atsisuką  Uždnepris pasižiūri kaip Živilė ritmingai bėga, vėl į priekį šuoliais, šalia Kauno, prie IX forto Uždneprį pasitiko pastiprinimas, varžovas ir  bendražygis Chrunz-vel-tainietis su ilgų vamzdžiu ir smailiai- lanksčia špaga. Pasitiko ir nušuoliavo link Vilniaus pro Vievį antra magistralės puse. Živilei nesirodo, jie ją tik stębi ir yra pasiruošę ją perspėti nuo klasingų spąstų. Ties Grinkiškių Živilė pasuko į kairę ieškoti CW raidžių. Ne, ne rado, rado ant durų du trikampius ir spynas. / raidė W pagal Vilnijos Tamošiaus pageidavimą dar nebuvo įtraukta į Lietuvišką abecelę, kol kas dar nebuvo, nors Lietuvoje jau plačiai naudojama, kaip Lotynų kalbos viena iš pagrindinių Vakarų demokratijos garantas. / Pavizdžiui:  W –Vagen Golf, Askona, Pasat, Polo, pagaliau  W-Vagen Transporter, Tranzit. Pilna jų, o abecelėje raidei W vietos nėra. Tik visi prašo, reikalauja: „Rašykit, skambinkit adresu WWW traideniui Eta anet . lt, rašykit išsipildymo akcijai WWW. Ačiū. / Dabar žiūrėkim  daugiau į netoliese perpildytus šiukšlių konteinerius. Prie šiukšlių konteinerių Živilė  rado komisaro Pasagėlės Grigiškių popieriaus fabriko akcijas. Guli kaip kokios lakūdros ir nedirba. Šturmanas Geležėlė Živylės buvo paprašęs, kad užbėgtų ir patikrintų kiek dividentų susikaupė per pustrečius metus už akcijas, saskaitoje turėjo būti 110 konvertuotų auksinių, gavo kaip premija, kai tarnavo kumečiu dvare. Ateityje šturmanas Geležėlė buvo numatęs prasmingai panauduoti Lietuvos kultūringam plėtros fondui įvairiom programoms. O jeigu kiltų karas? Kaip tada? Taip ir buvo. Karai tikrai kilo ir neviens. Laimė, niekas šių karų nepralaimėjo, o laimėjo visi, laimėjo visa Lietuva, Klaipėdos miestas tai išvis  be pralaimėimų. Superiniu miestu tapo.  Be jurininkų ramovės „Krantas“ vargu ar būtų pavykę. / Štai toliau apie akcijas. Štai jos, šios akcijos, tik pagalvokit „cvinger-vinger“, guli prie konteinerių, su visa slapta asmens domenų informacija. Kas atsakingas? Nėra. Šis, ne žinia kas „Cvingler- Vingler“ supirko daugybę investicinių čekių iš Lietuvos gyventojų, pranašavo supirkti už jas visą pajūri, krantines,  įrengti naujas sanatorijas, poilsio namus, o akcininkais būsit Jūs, gerbiamieji ir tiktai Jūs, Lietuvos gyventojai. Buvo kalbama labai įtikinamai, kad tik Lietuvos gyventojai, atvažiuos pasipliuškenti beveki nuosavame Baltijos jūros vandenyje. -Labai rekomenduojame pinigėlius už investicinius čekius patalpinkit į Holdingus, į Sekundės bankus, procentai fantastiški. Taip, šie nauji Lietuvos vizijų  „Cvinger-Vinger“„manikulėriai“ drąsino Lietuvos giventojus: - Drąsiau lietuvi, drąsiau, mes žinom kaip tai padaryti, galit mums perrašyti invisticinius čekius, būkyt garantuoti, mes dirbam, kad jums būtų geriau, mes tam mokslus baigėm Petrapilio, Moskovijos, Plechanovo, Dzeržinskio Part-Ekonom Bank institutuose kartu su Kikiliu giesmininku, su Viktorijum Archangelskiu ir kitais iš rezervo. Sužaibavo klastingi žiburėliai grobonių „širšių“  Cvinger-Vinger NKVadisčių-rezervisčių“- torpedų akyse. Tūkstančiai lietuvių pasiilgę naujų permainų vėjų, patikėjo naujais apaštolais-pranašais,  patikėjo ir greitai nusiminė. Viskas pražuvo. Še tau, o jos guli štai čia, prie konteinerių, kaip kokie išgvildenti riešutai ar saulėgražų lūkštų pažadai. Reikės informuoti  šturmaną Geležėlę, komisarą Pasagėlę, Generalitetą, Žymantą ir Gediminą, lai siunčia slaptųjų agentų „Kurmiukų“desantą. Kitaip tai niekada nesibaigs. Žiurkių „karaliai“ kol kas laimi. Geležėlė žino, kad visi dividentai niekur nepražuvo, o sukasi kažkur kitur, tik ne Lietuvoje, o gal uošvių ir švogerių „laimėtų konkursų“ pavidale, arba nuo anstolių akcijono plaktuko smūgio, „Parduota“. Živilė apsuko ratelį apie gulinčias Akcijų, storus Sodros aplankus, išsiaiškino ir vėl į trasą, arčiau Vilniaus. Šaunolė Živilė, bėk, Živilė, bėk . Šturmanas Geležėlė, prašė Živilės, kad nuo Grigkiškių būtų labai budri ir atsargi, kad neprabėgtų pro Vilnių į Naują Vilnią, nes gali būti nurodyta klaidinanti rodyklė „Apylanka”. Geležėlė rekomendavo sumžinti bėgimo tempą ir panauduoti stabdymo sistemas, tai yra padaryti pėdų padų reversą, susukti pėdas pirštais į įšorę, arba galima pakeisti ir susukti į vidu. Taip kaip daro šnipai, kai sumažės greitis, bus lengviau įsilieti į bendrą judėimo srautą žiede. Žiedu bėgti gali iki begalybės, tūkstanti kartų, todėl ant didžiojo viaduko, pabarsčiusi Skuju laukė daugiakovininkė Asta. Ji ir nukreipė Živilę bėgti paskui ją iki pravirų Šv. Sosto Uncijaus-Ambasadoriaus Lietuvoje, durų. Butent čia Živilė ir įteiks labai svarbų, anspauduotą voką su užrašu: “Prezidento . L. Kascinskij. Testamentas“2010. 04, 10.