Po minutės pagerbimo tylos, kapitonas Juozapas ranka davė ženklą visiems atsisėsti, bet tyla dar ilgai visus kankino. Reikėjo kaž ko, kas atpalaiduotų, kitaip toliau dirbti bus neįmanoma. Eilėje ant pakylos iš abiejų rampos pusių kilo Saulės miesto, papildyti kitų miestų Politinių kalinių ir tremtinių jungtinis choras. Jam, pritarė liaudiškos muzikos Dievai „Jonis“. ir Veronika. Tylą nutraukė subtylūs raminantys žemaitiškai atlikti Kalvarijų -Kalnų giedojimai. Taip buvo pagerbti 96 Lenkijos karžygiai. Choristai laikė rankose vaškines grabnyčių žvakes. Liepsnelės plasdėjo, švietė ir lydė kvapnų vašką. Malonus vaško aromatas pasklido erdvėje ir suteikė įpatingą iškilmingumą ir pagarbą išėjusiems. Buvo minimas kiekvienas vardas, taip 96 vardai, nebuvo nei vienas pamirštas. Pirmaisiais buvo paminėti: -Šv, Lechai ir Šv. Marija patronaaai meeelskiiis uuuuž mūūūūs, choras atsakydavo; -Dieve, Pasigailėk mūūūsųųųųųų. O, stebukle, -didžiajame ekrane ant baltų, sparnuotų žirgų iš debesų atskrenda Lechas ir Marija, pirmoji Lenkijos respublikos pora, rankose laiko ne kalavijus ar kardus, o alyvos ir palmės šakeles. Marijai į plaukus buvo įsegtas Lelijos žiedas. Už galvų spindėjo aureolės, Šventųjų aureolės. Taip po kiekvieno paminėto vardo palydint giesmies, Meelskis už mūūūūūs, dideleme ekrane praskrido 96 Lenkijos gusarai pažymėti su alyvų ir palmių šakėlėm rankose, naujų šventųjų eskadronas. Praskride ratu panoramniame ekrane jie pakilo aukštyn, į žvaigždėtą dangų ir nutolo Paukščių take. Netikėtai, aukštai pro praviras orlaides pasirodė besiblaškantys šešėliai. Visi pakėlė akis ir pamatė, kad tai blaškėsi drugeliai, daug drugelių. Jie skraidė, kol buvo giedami Žemaičių Kalnai. Kai viskas nutilo, drugeliai nutūpė gėdoriams ant peties. Kiekvienam, po viena. Nereikėjo jų ir skaičioti, jų buvo tiek pat kiek ir choristų-96. Gerai įsižiurėjus, visi pamatė, kad drugelių sparnai buvo dviejų spalvų, raudonos ir baltos spalvos. Geležėlė atsistojo ir visiems pranešė, kad ramovę „Krantas“ aplankė 96 Lenkijos karžygių Sielos. Išgirdę giesmes ir pašventintų žvakių aromatą, jos apsilankė Vėlinių naktį 96 Lenkijos karžygiai, norėdamos padėkoti Žemaičiams ir Lietuvai. Budintis Konteiner-kopterio pilotas Zbignevas buvo nepaprastai sujaudintas. Priėjo prie šturmano Geležėlės ir nulenkė galvą tyliai dėkodamas. Šturmanas apkabino Zbignevą ir priglaudė stipriai prie savo krūtinės. Padėkojęs šturmanui Zbignėvas ryžtingais kario žingsniais priėjo prieš „Jonį“ ir chorą, žemai nusilenkė, pagerbdamas visus. Buvo viskas aišku, niekas neišskirs šias dvi kančių patyrusias tautas, Lietuvą ir Lenkiją, nesvarbu kokie bandymai bus daromi iš išories, iš Rytų ar Vakarų. Žalgirio -600 metų Pergalės dvasia buvo ir bus jų stiprybės ir vienybės simbolis. Su šiuo simboliu jie bus nenugalimi ir jungs visas kitas Vidurio Europos tautas nuo Baltijos, Juodosios iki Viduržemio jūrų, pajungs Kaukazo tautas, o netrukus, bus nukreipta įtaka per Turkiją Anatolijos plokštikalnę į Vidurio ir Pietričių Aziją, per Arabiją, kirs Suesą, Raudonąją jūrą, persikels į Šiaurės Afrikos valstybes. Burlaivių „Lietuva“-Baltoji Gulbė, “Zakopanė“ir kiti Baltijos valstybių laivai, išsiuntė savo sparnuotus pranašus, tauriuosius paukščius ir drugelius į šiuos kraštus, o Komisaro Pasagėlės slaptieji agentai „Kurmiukai“jau sėkmingai darbuojasi šiuose valstybėse. Gauti pranešimai nuo Kaukazo kalnų, iš Georgijos, apie sėkmingai atliktą operacija „Odelveisas“ Sulaikyti 15 Petrapilio chirurgo šnipų. Tai tik pradžia. Toliau bus gražiau. –Proces tronulsia tovarišči, -kažkada, 80-siais praeito tukstantmečio metais tarė vyriausias Moskovijos kurmis Michailas. Ir tikrai, dideleme ekrane pasirodė Holivudo žvaigždės Stoun vedamas už rankos Michailas. Bocmanas Krauzeris pasuko smuikelį malūnėliu, priglaudė prie peties, palietė vienintėlę stygą smičium ir išskirtinė pora smagiai sušoko „Mazurką“