Klevo lapelių pasakos tęsinys - Morta

Morta su savo draugėmis Karolina ir Onute ėjo iš mokyklos. Jos mokėsi vienoje klasėje. Morta pamanė, jog einant į namus, reikėtų aplankyti savo senelį. Senelis yra ūkininkas. Jis gyvena šalia miškelio. Mums reikėtų pasirinkti darbų pamokai įvairių lapų, šakelių - aiškino mergaitėms Morta.
- Eime pas mano senelį, - pasakė ji.
          Tačiau jų nelaimei Mortos ir Karolinos kelias namo ėjo kaip tik per senelio ūkį, o Onutės namai buvo į priešingą pusę.
- Mes tave palydėsime iki namų, - ramiai pasakė Morta.
- Ne, ne ir dar kartą ne, - priešinosi Onutė.
- Na gerai, eisi su mumis, bet jei mama tave bars, mes nekaltos, - piktai burnojo Karolina ir nuėjo su Morta.
            Jos ėjo, ėjo, kol priėjo senelio namus. Kiemas buvo nuklotas lapais.
- Štai ir atėjome, - pasakė Morta.
- Vaje, kiek čia lapų, o mums jų reikia darbelių pamokai, -nusistebėjo Onutė.
            Morta prie akmenų pastebėjo du gražius klevo lapelius: vieną auksinį, o kitą žalsvą. Ji juos paėmė, apžiūrėjo iš visų pusių ir įsidėjo tarp knygų. Lapeliai iš tiesų buvo labai gražūs. Morta prisirinko dar daug gražių lapelių.
            Klevo lapeliai sušiugždėjo iš džiaugsmo:
- Kaip gerai, kad  mus paėmė. Nebereikės šalti, - džiaugėsi auksinis klevo lapelis.
- Mes patekome į geras rankas, - sušnabždėjo žalsvasis klevo lapelis.
Mergaitės pasibeldė į durų staktą.
- Prašom į vidų, - nuskambėjo skardus senelio balsas.
            Morta įžengė pirma, paskum ją peržengė aukštą slenkstį ir Onutė su Karolina. Senelis nudžiugo pamatęs  Mortą, bet nustebo, kam mergaitės parsinešė šitiek lapų.
- Nešimės į namus, darysim darbelius, - paaiškino Morta.
              Senelis Mortą su jos draugėmis Karolina ir Onute pakvietė į svetainę ir pavaišino naminiu sūriu, medumi.         
              Pasivaišinusios ir pasikalbėjusios su Mortos seneliu, mergaitės pasiėmė visus surinktus lapus ir iškeliavo. Karolina ir Morta atsisveikino su Onute ir išėjo į savo namus.
              Parėjusi namo, Morta ėmėsi daryti darbelį. Ji padarė paveikslėlį, kuriame pavaizdavo rudens peizažą. Morta paveikslėlyje priklijavo klevo auksinį ir žalsvąjį lapelius. Jie labai džiaugėsi, kad jų daugiau vėjas neblaškys, niekas nemindžios ir neišmes į šiukšlių dėžę. Klevo lapeliai iš džiaugsmo tarpusavyje šnabždėjosi ir suprato, kad dabar jie  paklius į naują aplinką, kur susipažins su naujais draugais. Morta iš kitų lapelių padarė kelias rudenines puokšteles. Daug lapelių susidėjo į knygas, kad vėliau galėtų panaudoti savo darbų pamokose.
              Morta kitą dieną  paveikslėlį ir puokšteles nunešė į mokyklą.  Mokytojai labai patiko paveiksliukas. Ji pagyrė Mortą ir paveikslėlį pakabino ant sienos.