Peizažai natiurmortų nepiešia

Iškalbėta
odė visai ne šiandienai
sukepusių lūpų kampučiuose
trys skiemenys
debesų krumpliams
kur manęs likęs tik
žvilgsnis per petį
rasotos žolės aimanų išpintas
laukimas
ir sauja sniego
taip braviūriškai žaidžianti
ilgesiu
kad net šypsotis būtų šventvagiška
gali tik sau įgnybti
į suskeldėjusios odos atplaišas
kad tyliai
nubustum
viduržiemį
taip kūdikiškai...