Ir liks besišypsantis atvaizdas

Už rankos palaikys tvirtai,
Į kaktą pabučiuos šiltai,
Ir nereikės stebėti pro rakto skylutę,
Ateinančios kančios.

Švelniai pasakys,
Jog niekad nepaliks.
Ir spalvos bus ryškios,
Per sapnus.

Laikrodžio dūžiai negąsdins,
Tyla nemarins.
Pianino garsai skambės,
Galvoje besišypsantis atvaizdas.

Paskutinis žvilgsnis.
Ir pamokymai Gyvenimui jau nugramzdinti
Giliai po žemėm užkasti, su rožių gabalėliais.
Tarp žvakių ir valso žingsniu besisukančių lapų.