Kalėdų rytas

Dangus lyg tamsiu milu užtrauktas. Vėjas po naktinės pūgos kiek aprimęs. Pro didžiules pusnis, tarsi jerubės kuodas, kyšo pilkšvas bažnytėlės bokštas. Pavieniui, poromis ir nedideliais būreliais jo link pamažėle traukia žmonės. Kaimo girtuoklis, vargais negalais pasiekęs aikštės vidurį, skardžiai užgieda:
- Kakariekūūūū!
Jam pasirodo, kad kažinkur rytų pusėje, palei vos įžiūrimą miško juostą prayra tankus milas ir pro siaurutį plyšelį blykstelėjusi blanki saulė, supratingai jam mirkteli.
“Šita manęs neniekina, ” pagalvojo.